Laikė daugiau kaip 21 tūkst. abiturientų
Birželio pirmoji tapo įsimintina diena šalies abiturientams, mat pirmadienį jie laikė privalomąjį lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą. Jį laikyti visoje šalyje registravosi 21 tūkst. 095 kandidatai.
Pasirinkusieji tiek valstybinį, tiek mokyklinį brandos egzaminą turėjo atlikti vieną užduotį – parašyti rašinį. Brandos egzaminui buvo pateiktos dvi samprotavimo rašinio ir dvi literatūrinio rašinio temos, tad moksleiviai galėjo rinktis 1 iš 4 temų.
Prie kiekvienos temos buvo pateikti trys privalomi lietuvių literatūros autoriai: valstybiniame brandos egzamine – iš bendrosios programos išplėstinio kurso, mokykliniame – iš bendrosios programos bendrojo kurso.
Valstybinio egzamino samprotavimo rašiniui pateiktos temos – kaip keičiasi inteligento vaidmuo visuomenėje (Vincas Kudirka, Juozas Aputis, Jurgis Kunčinas) ir ką gali juokas (Jurgis Savickis, Balys Sruoga, Marius Ivaškevičius), literatūriniam rašiniui siūlytos temos – prarastos tėvynės ilgesys Lietuvos literatūroje (Salomėja Nėris, Antanas Škėma, Česlovas Milošas) ir kasdienybės grožio pajauta lietuvių literatūroje (Kristijonas Donelaitis, Juozas Tumas-Vaižgantas ir Juditas Vaičiūnaitė).
Mokyklinį egzaminą rinkęsi dvyliktokai galėjo samprotauti, ką žmogui reiškia šeima (Jurgis Savickis, Antanas Škėma, Juozas Aputis) arba kodėl svarbu turėti viltį (Jonas Biliūnas, Salomėja Nėris, Balys Sruoga), taip pat jie galėjo rinktis rašyti literatūrinį rašinį apie moters vaidmenį lietuvių literatūros kūriniuose (Vincas Krėvė, Juozas Timas-Vaižgantas, Marius Katiliškis) bei pareigos sampratą Lietuvos literatūroje (Jonas Radvanas, Vincas Kudirka ir Justinas Marcinkevičius).
Abiturientė tikėjosi temų apie patriotizmą
Po egzamino kalbinta abiturientė Eva pasakojo, kad stengėsi parodyti, ką išmoko per pastaruosius dvejus metus: „Esu iš lenkų mokyklos, mums buvo truputį sunkiau, bet manau, kad viskas bus gerai.“
Paklausta, kokią temą rinkosi, mergina trumpam suglumo, kad jau nepamena, tačiau tuos pat išpyškino, jog jos rašinys buvo apie kasdienio grožio pajautas lietuvių literatūroje. Abiturientė rėmėsi Juozo Tumo Vaižganto, Šatrijos Raganos ir Jurgio Savickio kūryba.
Mergina prisipažino, kad pateiktos temos nebuvo jai labai artimos. Ji tikėjosi, kad jos bus labiau susietos su patriotizmu ar Tarptautine vaikų teisių gynimo diena.
Abiturientas: „Temos pateiktos painiai“
Po egzamino kalbintas moksleivis Tomas pasakojo, kad užduotys tikrai nepasirodė lengvos. „Nesakyčiau, kad buvo labai lengva, bet juk žinai, apie ką norėtum rašyti, ir pasirenki temą. Man atrodė, jog geriausiai pavyks parašyti samprotaujamąjį rašinį apie juoką. Taip pat buvo galima rinktis literatūrines tėvynės ilgesio ir grožio temas“, – pasakojo abiturientas Tomas iš Adomo Mickevičiaus gimnazijos. Moksleivis pridūrė, kad temos buvo pateiktos gana painiai.
Egzamino metu abiturientai galėjo remtis Balio Sruogos, Kristijono Donelaičio, Juozo Tumo Vaižganto, Salomėjos Nėries, Antano Škėmos ir kt. rašytojų kūrybos motyvais.
Patiko tema apie tėvynės ilgesį
Samprotavimo rašinį rašęs abiturientas Miroslavas taip pat pasirinko temą apie juoką: „Parašiau, ką galėjau ir kaip supratau. Daug rašinyje rėmiausi savo patirtimi, paminėjau, kad juokas vienija žmones. Manau, kad rašinį parašiau tinkamai. Taip pat įdomi buvo literatūrinė tema apie tėvynės ilgesį. Manau, kad Antano Škėmos „Balta drobulė“ yra kaip tik tas kūrinys, apie kurį šiame kontekste reikėtų kalbėti.“
Pašnekovo teigimu, tėvynės ilgesio tema abiturientams artima: „Jaunimui svarbi meilės tėvynei tema, juk daugelis pabaigę mokyklą išvažiuos, dabar tas žodis toks neutralus, bet vėliau...“ Miroslavui dar liko išlaikyti istorijos egzaminą, abiturientas pasakojo, kad studijuoti ketina Lietuvoje, ir kol kas išvykti nesirengia.
Egzaminas tikrina kalbą ar žinias apie autorių?
Abiturientė Viktorija teigė, kad egzaminas tikrai nebuvo lengvas: „Man egzaminas buvo sunkus, nelabai patiko temos. Pati rašiau rašinį apie tai, kaip keitėsi inteligentijos vaidmuo visuomenėje. Rėmiausi Baliu Sruoga, Vincu Kudirka, Jurgiu Kunčinu.“
„Būčiau buvusi labai laiminga per egzaminą gavusi Henriką Radauską. Manau, kad egzaminą, kuriame kalbos testas yra atskira užduotis, laikyti būtų lengviau. Čia daugiau tikrina autorių, o ne kalbos žinias. Juk net ir puikiai mokėdamas kalbą, bet nežinodamas daug apie autoriaus kūrybą, aukšto balo gali nesitikėti“, – sakė abiturientė.
