Kaip rašoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime, planuojama, kad antrąjį ir trečiąjį sraigtasparnį bendrovė „Eurocopter“ perduos Lietuvos kariuomenei iki šių metų pabaigos.
„Atsisakome resursus baigiančių Rusijoje gamintų sraigtasparnių ir tęsiame kariuomenės aprūpinimą vakarietiška technika. Mums svarbu, kad pilotai skraidytų moderniais, naujais ir funkcionalesniais orlaiviais,“ – sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Ministras taip pat pabrėžia, kad šis sraigtasparnis bus skirtas ir Lietuvos įsipareigojimui NATO oro policijos misiją atliekančioms šalims – užtikrinti paieškos ir gelbėjimo funkcijas – vykdyti.
Pagal bendradarbiavimo su Aplinkos ministerija sutartį, pirmuosius penkerius šio sraigtasparnio eksploatacijos metus Lietuvos kariuomenė yra įsipareigojusi kasmet skirti ne mažiau kaip 75 skrydžio valandas aplinkos stebėjimui ir kontrolei. Sraigtasparniu AS365 „Dauphin“ bus atliekamos aplinkos monitoringo ir kontrolės iš oro užduotys, vykdomi paieškos ir gelbėjimo darbai: jūroje dingusių žmonių paieška, gaisrų gesinimas, ligonių ar transplantuojamų organų perskraidymas, teikiama pagalba valstybės ir savivaldybių institucijoms ekstremalių situacijų atvejais.
Sutartį dėl trijų sraigtasparnių „Eurocopter“ AS365N3+ “Dauphin“ įsigijimo Lietuvos kariuomenė su bendrove „Eurocopter“ pasirašė 2013 m. spalį. Bendra sraigtasparnių projekto vertė – apie 52 mln. eurų. Į šią kainą yra įskaičiuotas trijų sraigtasparnių įsigijimas, visa reikalinga įranga, pilotų ir šiuos sraigtasparnius aptarnaujančio personalo mokymas, taip pat trejų metų garantinis aptarnavimas.
Lietuva nėra pirmoji ES valstybė, kuri bendrijos lėšas panaudoja sraigtasparniams įsigyti. Tokiu būdu sraigtasparnius yra nusipirkusi Ispanija. Taupydamos lėšas ir siekdamos ekonominio poveikio daugelis Europos šalių laikosi praktikos įsigyti dvigubos paskirties prekių, kurios gali būti naudojamos kariniams ir civiliniams tikslams.
Naujasis sraigtasparnis „Eurocopter“ AS365N3+ „Dauphin“ net ir nepalankiu oru (vėjuota, žema ar aukšta temperatūra, krituliai ir pan.) galės vykdyti paieškos ir gelbėjimo operacijas, nutolusias apie 200 kilometrų nuo budėjimo posto. Jis aprūpintas kelių tipų radijo stotimis komunikacijai su antžeminėmis, jūrų ir oro priemonėmis, taip pat koordinavimo centrais.
Sraigtasparnis turi radarą, veikiantį paieškos ir orų stebėjimo režimais, infraraudonųjų spindulių radarą (termovizorių), paieškos žibintą ir kitas gelbėjimo funkcijoms atlikti būtinas priemones. Sraigtasparnio įranga leidžia užprogramuoti skrydžio maršrutą, mažiau apkraunant įgulą ir suteikiant galimybę labiau koncentruotis į rajono apiešką. Orlaivis taip pat geba autopiloto režimu kyboti vienoje vietoje, mažiau reaguoti į vėjo gūsius.
Naujieji sraigtasparniai „Eurocopter“ AS365N3+ „Dauphin“ pakeis šiuo metu paieškos ir gelbėjimo funkcijai naudojamus Rusijos gamybos Mi-8 tipo sraigtasparnius, kurių skraidymo resursai baigiasi artimiausiais metais.
Sraigtasparnio Eurocopter“ AS365N3+ „Dauphin“ įgulą sudaro du pilotai, jis gali gabenti iki 8 keleivių. Orlaivį varo du turboreaktyviniai varikliai po 717 kW, jo maksimalus kilimo svoris 4 tūkst. 300 kg.
Sraigtasparnis gali kelti krovinį iki 1 tūkst. 900 kg, ant kablio gali pakelti 1 tūkst. 600 kg.
Lietuvą pasiekusio „Eurocopter“ AS365N3+ „Dauphin“ maksimalus greitis – 287 km/val., perskridimo greitis – 269 km/val., kilimo sparta – 6,7 m/s, skrydžio nuotolis – apie 900 km.
