Vos prieš mėnesį valdančiosios Darbo partijos gretas papildęs buvęs „tvarkietis“ 61 metų europarlamentaras V.Mazuronis tapo jau ketvirtuoju politinės organizacijos vadovu, migruosiančiu tarp Vilniaus, Briuselio ir Strasbūro.
Europos Parlamento nariai Gabrielius Landsbergis, Rolandas Paksas ir Valdemaras Tomaševskis vadovauja atitinkamai Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams, partijai „Tvarka ir teisingumas“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijai.
V.Mazuronį į Darbo partiją prisiviliojęs jos garbės pirmininkas europarlamentaras V.Uspaskichas į Vilnių dažniausiai sugrįžta irgi tik dalyvauti teismo posėdžiuose.
Bet naujasis „darbiečių“ lyderis įsitikinęs, kad jo darbas Europos Parlamente netaps kliūtimi šiai partijai suklestėti.
Ambicijos – pirmauti
„Mes po kitų metų Seimo rinkimų būsime stipriausia politinė jėga Lietuvoje“, – tokiomis optimistinėmis prognozėmis V.Mazuronis pasidalijo su žurnaliste Daiva Žeimyte „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“.
– Tačiau iki būsimųjų rinkimų dar nusprendėte pasilaikyti turimą europarlamentaro mandatą. Ar sėdėjimas ant dviejų kėdžių nesutrukdys siekti šių tikslų?
– Iki Seimo rinkimų derinsiu šias dvi pozicijas – jeigu reikės, tris arba keturias dienas dirbsiu Europos Parlamente, likusį laiką būsiu Lietuvoje.
Juolab kad su rinkėjais Lietuvoje ir su partija pagrindinis darbas vyksta savaitgaliais.
Ar po rinkimų į Seimą liksiu europarlamentaru, ar grįšiu dirbti į Vilnių, spręs rinkėjai. Viskas – jų rankose.
Jeigu žmonės parems mūsų komandą, aš sugrįšiu ir įvykdysime tai, ką siūlome. Jei žmonių pasirinkimas bus kitas, priimsiu tai kaip ženklą, kad žmonės nori mane matyti kitur, o ne keičiant Lietuvą.
– Buvote Liberalų sąjungos narys, jai skilus tapote „tvarkiečiu“. Ar Darbo partija – jau paskutinė jūsų politinė stotelė?
– Visą laiką buvau „tvarkiečių“ ir „darbiečių“ susijungimo šalininkas.
Dėl tam tikrų subjektyvių priežasčių bandymas sujungti šias partijas nepavyko, tačiau manau, kad nieko nereikia daryti dirbtinai.
Darbo partija dabar stiprės ir automatiškai ji bus traukos taškas. Politikai turi suprasti, kad negalima stovėti vietoje – reikia eiti į priekį ir stiprėti, o geriausia tai daryti stiprėjant kartu – ir politikams, ir juos remiantiems rinkėjams.
Kalbant apie mano politinę karjerą, turiu pasakyti, kad esu pasiryžęs dirbti Darbo partijos komandoje, mes sutariame ir tikrai pasieksime gerų rezultatų.
– Dar prieš keletą savaičių kalbėjote apie būtinybę gerokai atnaujinti komandą, tačiau tarp šeštadienį patvirtintų dvylikos partijos pirmininko pavaduotojų matome kone vien V.Uspaskichui lojalius asmenis.
– Lygiai pusė šios komandos yra jauni ir perspektyvūs žmonės. Į vieną junginį sulydę jų jaunatvišką energiją ir vyresniųjų kolegų politinę patirtį gausime tokį sprogstamąjį užtaisą, su kuriuo kovoti politiniu lygmeniu niekam nepavyks.
– Darbo partija dabar visuomenėje žinoma kaip juodosios buhalterijos arba vieno lyderio partija.
Kokią jūs bandysite kurti partiją, kad žmonių požiūris į „darbiečius“ iki rinkimų pasikeistų?
– Kaip žinote, Darbo partijos atstovai nesutinka su jiems pareikštais kaltinimais ir ankstesniu teismo sprendimu.
Visa tai turi būti aiškinamasi teisinėje, o ne politinėje plotmėje.
Nepainiokime teisės ir politikos, leiskime šiam teisiniam procesui baigtis, o tada galėsime ir vertinti.
Grumtis liko tik A.Paulauskas
Naujuoju Darbo partijos vadovu V.Mazuronis šeštadienį buvo išrinktas per slaptą balsavimą nurungęs buvusį į politinę užmarštį nugrimzdusios Naujosios sąjungos (socialliberalų) pirmininką, dabartinį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovą Artūrą Paulauską.
Pastarasis aiškino, kad partijoje turi vykti daugiau komandinio darbo: „Čia negali būti šeimininkų ir negali būti viską žinančiųjų, nes partija tada tampa akcine bendrove arba sekta.“
Už A.Paulauską balsavo 264 partijos suvažiavimo delegatai, o už V.Mazuronį – 613. Buvusį „tvarkietį“ parėmė ir nemažai kitų kandidatų į pirmininkus, kurie prieš balsavimą savo kandidatūras atsiėmė.
Tarp jų buvo parlamentarai Vytautas Gapšys, Kęstutis Daukšys, Mečislovas Zasčiurinskas, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.
Rinkimuose atsisakę dalyvauti Seimo nariai Valentinas Bukauskas, Saulius Bucevičius, Vydas Gedvilas, paskirtoji švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, taip pat Jonas ir Živilė Pinskai neparėmė jokio kandidato.
Kai kurie jų leido suprasti, kad nepalaiko V.Mazuronio kandidatūros, bet atviriau tam nesipriešino.
L.Graužinienė nustumta
Partijos naujokui paramą pareiškė ir buvusi „darbiečių“ vadovė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. Ji suvažiavime pažėrė liaupsių ir V.Uspaskichui, vadindama jį toli į priekį žvelgiančiu strategu.
Vis dėlto ši politikė buvo nustumta nuo „darbiečių“ elito – ji neišrinkta net vienu iš dvylikos pirmininko pavaduotojų.
Postą gavo ir V.Uspaskichas
Partijoje iki šiol šeimininkavęs jos garbės pirmininkas V.Uspaskichas šeštadienį nusipelnė dar vienų pareigų.
Politikas vadovaus naujai sudarytai Pirmininkų tarybai. Ją turėtų sudaryti garbės pirmininkas, partijos pirmininko, prezidento, Seimo vadovo ir premjero pareigas ėję „darbiečiai“. Ši taryba prižiūrės, kaip laikomasi partijos statuto, kaip vykdoma programa.
Numatyta, kad šiai tarybai vadovauja partijos garbės pirmininkas, o tokį titulą kol kas turi vienintelis V.Uspaskichas.
12
Tiek pavaduotojų turės Darbo partijos vadovas V.Mazuronis. Pirmininko pirmuoju pavaduotoju tapo Seimo narys V.Gapšys, pavaduotojais patvirtinti žemės ūkio ministrė V.Baltraitienė, Seimo nariai V.Bukauskas, K.Daukšys, V.Gedvilas, V.Fiodorovas, A.Paulauskas, V.Skarbalius, D.Ulickas, teisingumo viceministras G.Mozūraitis, Seimo pirmininkės patarėja M.Kačinskaitė-Urbonienė, ekspremjeras G.Vagnorius.
Iš pirmų lūpų
Algirdas Butkevičius, premjeras:
„V.Mazuronio išrinkimą vertinu teigiamai. Tapęs Darbo partijos pirmininku jis įtvirtins stabilumą Vyriausybės darbe.
Jam dirbant aplinkos ministru mūsų ryšiai buvo glaudūs. Jis sėkmingai įgyvendino Vyriausybės programą.“
Mažvydas Jastramskis, politologas:
„Skeptiškai vertinčiau galimybę, kad išrinkus vadovu V.Mazuronį iš karto Darbo partija pasidarys populiaresnė.
Retai būna, kad populiariam politikui perėjus iš vienos partijos į kitą pastarosios reitingai išauga.
Atėjo V.Mazuronis, o kas toliau? Ar Darbo partija keičia savo programą? Ar atsisako kokių nors nuostatų, reikalavimų, kaip nors kitaip juos įgyvendins būdama valdžioje? Nelabai kas kalbama.
Be to, kol V.Uspaskichas norės daryti įtaką Darbo partijoje, tol jis bus kaip pusiau šešėlinis kardinolas. Pusiau dėl to, kad matome, jog tą įtaką daro.
Dabar V.Mazuronis yra tarsi savarankiškas, bet šiuo atveju jis yra V.Uspaskicho politinis skolininkas.
Jis atėjo į partiją ir tapo vadovu, o jokioje kitoje partijoje net nebūtų galėjęs kandidatuoti į pirmininkus.“
