Šių metų tyrimas „Akademinio sąžiningumo indeksas 2015“ atskleidė, kad akademinio nesąžiningumo mastai sumažėjo veiklose, kuriose studentai yra kontroliuojami dėstytojo, tačiau studentai būna nesąžiningi atlikdami savarankiško darbo reikalaujančias užduotis, kurios nėra griežtai kontroliuojamos, tokias kaip darbas grupėje, rašto darbų rengimas.
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovė Rūta Mrazauskaitė teigė, kad studentų sąžiningumui Švietimo ir mokslo ministerija daug dėmesio neskiria, universitetai taip pat į šią problemą žvelgia gana formaliai, o prekyba akademiniais darbais laikoma ūkine veikla.
Dėstytojo papirkti neįmanoma
Sociologinių tyrimų koordinatorius Martynas Kriaučiūnas konferencijoje kalbėjo: „Mums pavyko išskirti dvylika nesąžiningų veikų. Patys studentai teigė, kad daugiausia sukčiaujama atliekant komandinius darbus. Taip pat labai paplitęs nesąžiningumas bendrų atsiskaitymų metu, itin dažnai naudojamos „paruoštukės“.
M.Kriaučiūno teigimu, beveik trisdešimt procentų apklaustų studentų teigė, kad jų fakultetuose paplitęs darbų pirkimas, tačiau patys studentai pripažino, kad papirkti dėstytojus beveik neįmanoma.
Pasak sociologo, lyginant šių ir ankstesnių metų tyrimo rezultatus paaiškėjo, kad per dvejus metus šalies aukštosiose mokyklose nesąžiningumo indeksas sumažėjo šešiais procentais.
Dažniausiai sukčiauja biologijos studentai, būsimieji medikai. „Jei nenorime, kad po kelerių metų mus operuotų chirurgas, kuris nusirašinėjo, tai reikėtų jau skambinti pavojaus varpais“, – kalbėjo M.Kriaučiūnas ir pridūrė, kad džiugina tendencija, jog vis rečiau sukčiauja kolegijų studentai.
Baudžia, kad nemoka mokesčių
Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas teigė, kad milžiniška problema yra rašto darbų pirkimas: „Valstybė sako, kad tai normali verslo veikla. Turėjome paradoksų, kai žmogus buvo teisiamas ne už tai, kad parašė daugiau kaip tūkstantį rašto darbų, bet už tai, kad nesumokėjo už šią veiklą mokesčių.“
Pasak jo, tokių darbų rašymas, pirkimas ar paslaugų reklamavimas turi būti kriminalizuota veikla, būtina šią problemą kuo greičiau spręsti. „Trečdalis studentų mano, kad galima nusipirkti darbą ir baigti studijas – tai smukdo mūsų aukštojo mokslo kokybę“, – kalbėjo P.Baltokas.
Prilygino kontrabandai ir prekybai narkotikais
Konferencijoje dalyvavęs „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, dėstytojas Nerijus Mačiulis pabrėžė, kad Lietuvoje sparčiai mažėja darbingo amžiaus gyventojų, tad būtina pasirūpinti, kad studijuojantieji įgytų darbo rinkai reikiamas kompetencijas.
„Darbo jėgos kokybė Lietuvoje nukenčia, jei studentai šių gebėjimų neįgauna“, – kalbėjo ekonomistas. Jo nuomone, rašto darbų pirkimas yra sunkus nusikaltimas, ir nei dėstytojai, nei universitetai tokių reiškinių neturėtų toleruoti.
„Tokie studentai turėtų būti šalinami iš universiteto. Reikėtų svarstyti ir dar griežtesnes priemones, tokias kaip veiklos kriminalizavimas. Nematau skirtumo tarp kontrabandos, prekybos narkotikais ir prekybos rašto darbais. Tai daro neigiamą įtaką šalies darbo jėgai, šalies potencialo augimui“, – kalbėjo ekonomistas.
Anot ekonomisto, viena iš nesąžiningumo paplitimo priežasčių – didelis aukštojo mokslo prieinamumas. Į aukštąsias mokyklas įstoja asmenys, kurie studijuoti nesugeba ir bando tai daryti sukčiaudami. N.Mačiulis teigė, kad kartais ir universitetai linkę toleruoti tokius studentus, mat gauna iš valstybės finansavimą.
Ekonomistas akcentavo, kad tam tikros moralės normos formuojasi dar mokantis mokykloje, paskui tokie studentai nesąžiningai baigia studijas, o vėliau – mokesčių vengimas ir šešėlinės ekonomikos toleravimas tampa savaime suprantami dalykai.
Dėstytojai nenori būti apgauti Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas prof. dr. Alfonsas Daniūnas teigė, kad universitetai suinteresuoti kovoti nesąžiningais studentais ir daroma labai įvairiais būdais: „Diegiamos įvairios sistemos, kiurių tikslas aptikti plagiatą, o nesąžiningi studentai šalimi. Neseniai iš mūsų universiteto prestižinės specialybės buvo pašalintas studentas dėl vykdytos nesąžiningos veiklos.“
A.Daniūno teigimu, dažnai, kai skubama ieškoti kaltų dėl akademinio nesąžiningumo, tai pamirštamas pats studentas, kuris juk pats atėjo ieškoti žinių. „Juk tai labiausiai priklauso nuo studento ir dėstytojo – visi kiti dalykai yra išvestiniai. Dėstytojas nėra tas žmogus, kuris nori, kad jį apgautų, tad kodėl studentas taip elgiasi?“ Pasak pranešėjo, kuo daugiau studentas turi kontaktų su dėstytoju, tuo mažesnė yra plagiato tikimybė yra mažesnė.
„Būtų teisinga svarstyti, ar tikrai mūsų studentai turi teisę nevaikščioti į paskaitas ir pan. Daugelyje šalių taip nėra. Kuo daugiau bus studento kontaktų su universitetu ir dėstytoju, tuo geriau tas dalykas bus sprendžiamas“, – kalbėjo A.Daniūnas.
Trečius metus Lietuvos studentų sąjungos atliekamu tyrimu siekiama įvertinti akademinio nesąžiningumo paplitimą Lietuvos aukštosiose mokyklose, sužinoti, kas lemia jo priežastis ir rasti veiksmingas priemones problemai spręsti. Tyrime analizuojami dviejų bangų duomenys. Pirmoji tyrimo banga vyko 2013 m. kovo 30 – balandžio 7 dienomis, buvo apklausti 1638 studentai. Antroji – 2015 m. kovo 20 – balandžio 4 dienomis, apklausti 1243 studentai.
