V.Mazuronis, matote, dar būdamas aplinkos ministras to stabilumo suteikdavo, taip bus ir dabar. Ar tikrai?
Gal kai su buvusiu „tvarkiečių“ vadu ir buvusiu politiniu globėju R.Paksu nebuvo galutinai persipjovęs, V.Mazuronis to stabilumo ir suteikdavo. Nežinome, nematėme, tačiau negalime ir atmesti.
Tačiau dabar tikrai bus visai kita daina su kita gaida. Juk ir pats V.Mazuronis, ir jo krikštatėvis „darbiečių“ garbės pirmininkas V.Uspaskichas atvirai prabilo, kad vienas pagrindinių partijos strateginių tikslų – dar iki Seimo rinkimų suvalgyti „tvarkiečius“.
Ar pats R.Paksas bus garnyrui, ar desertui, ar išvis nubyrės pastalėn, neatskleidžiama, bet pagrindiniai plano kontūrai jau aiškūs.
„Darbiečiai“ tiesiog mėgins persivilioti „tvarkiečių“ skyrių po skyriaus, kol, žiūrėk, prisijungs ir dauguma R.Pakso erelių.
Bus iškart nudėti du zuikiai – ir rinkėjai bus sušluojami po telkiančia jėga tapusios Darbo partijos stogu, ir asmeninės V.Mazuronio ambicijos patenkintos atkeršijant R.Paksui.
Kaip tokį planą pavyks įgyvendinti, dar neaišku. Tačiau žinant R.Pakso politines savybes ir charakterį, nesunku nuspėti, kokią jo reakciją tai sukels ir kaip tai paveiks visos koalicijos stabilumą, kuris jau dabar nekoks.
Kita vertus, gal būsimas politinis kanibalizmas premjerui ir socialdemokratams kaip tik į naudą? Juk „tvarkiečiai“ ir „darbiečiai“ iki šiol neretai vienydavo pajėgas bandydami kairiesiems kibti į atlapus ar įkąsti į blauzdą.
Vadinasi, jei šis tandemas susipjaus, socialdemokratams gali būti lengviau. O kaip dėl Vyriausybės stabilumo? Suk jį devynios!
