Apie tai portalas Lrytas.lt pakalbino komunikacijos specialistus Liną Kontrimą ir Arijų Katauską.
Pasikeitė prezidentės tonas
Viešųjų ryšių specialistas Linas Kontrimas teigė, kad akivaizdžiai buvo matomas pakitęs prezidentės jausmingumas ir kalbos tonas. Per visą 25 minučių kalbos laiką ji laikėsi malonaus ir šilto balso tembro. O tai iš tiesų, ją pažįstant ir girdint kituose kontekstuose, buvo labai neįprasta.
„Ar tai ženklas, kad gali kažkas keistis ateityje, netrukus parodys kiti veiksmai. Vertindami pranešimą matome ne tik jį patį, bet veiksmų seką, kurią jis sukuria toliau“, – sakė L.Kontrimas.
Prezidentės pranešimas buvo tikras, nes išlaikyti tokį toną tiek laiko kad ir labai treniruotam žmogui yra sunku. Paprastai, jei yra laikomasi tik formaliai, tai žmogui maždaug 15-tą minutę įvyksta lūžis. Šiuo atveju to nebuvo.
Nesiknaisios po smulkmenas?
Paklausus, kodėl prezidentė taip kalbėjo, specialistas L.Kontrimas atsakė, kad galbūt prezidentė antrąją kadenciją nusprendė daugiau dėmesio kreipti į didelius dalykus, kuriuos ir turi jungti pagrindinis valstybės tarnautojas. Nebesiknaisioti po valstybės problemėles.
Pranešime nebuvo labai ryškių analizių. Buvo labiau bendrų tendencijų ir bendro pobūdžio problemų įvardijimas. Labai ryškus emocinis pokytis gali reikšti, kad prezidentė nebesiknis po smulkmenas, o užsiims globalesniais dalykais, kaip ir dera valstybės vadovui.
„Atsakomybės laukai gali skirtis. Anksčiau daugelis prezidentę įvardijo kaip valdžią uzurpuojančią ir vienintelę tokią. Gal tai rodo, kad turėtų ryškėti ir kiti valstybėje esantys centrai su savo individualumu“, – pastabas pateikė L.Kontrimas.
Specialisto manymu, pranešime galima pastebėti prezidentės nuostatą nebelįsti į kiekvienos institucijos atsakomybės ribas. „Kalbant apie turinį prezidentės pranešime daugelis galėjo pasigesti šūkių, retorinių posakių ir konkrečių sričių analizės, kas buvo matoma Valdo Adamkaus pranešimuose. Prezidentės kalboje tik minimos tendencijos ir bendro pobūdžio dalykai.
Manau, tai ženklas valstybės institucijoms: „Būkite atidžios, iš jūsų gali būti pareikalauta asmeninės atsakomybės. Aš nelendu į jūsų daržą, bet jūs, būkite geri, susitvarkykite.“ Prezidentė per vieną pranešimą nepasikeitė. Ji kaip buvo, taip ir išliks griežta vadybininkė“, – svarstė L.Kontrimas.
Demonstruoja politinę lietuvybę
Komunikacijos specialisto teigimu, prezidentė kurį laiką savo tautiniu kostiumu, dalyvavimu tautinėje veikloje pabrėžtinai akcentuoja lietuvybę. Ne vien tik tautišką, bet ir politinę.
„Ar tik tai nebus tam tikras laiko ženklas, kai tautiškumas ir lietuviškumas gali būti kuriamas ir moderniomis priemonėmis? Prezidentė kalbėjo apie lietuvybę ir į sampratą įtraukė ir kitas tautas, nepasakė, kad vien lietuviai. Tautiškumas buvo labai aiškiai paryškintas – ir pranešimo pradžioje, ir pabaigoje akcentuojama trispalvė ir valstybė“, – pabrėžė pašnekovas.
Praskiestas agresyvumas
Pasak komunikacijos specialisto Arijaus Katausko, prezidentė savo elgesiu, tonu ir žinių formulavimu pakankamai aiškiai atsakė daugeliui savo kritikų.
„Kartais agresyvus ir griežtas prezidentės tonas šioje kalboje buvo labai gražiai atskiestas įvairiais pertraukimais per dantį įvairių tikslinių auditorijų. Visa jos kalba buvo daug ramesnė ir solidesnė negu paprastai. Matėme prezidentės kalbą, kokios anksčiau nebuvo“, – sakė komunikacijos specialistas.
Tonas buvo kitoks. Jis buvo ramus ir užtikrintas. Pastabos tikslinėms auditorijoms, „medžiotojų būreliams“ ar kitoms, buvo pasakytos ne taip tiesiai, kaip kitose jos kalbose.
„Prezidentės pozicija – nuraminti, sutelkti ir paskatinti visus dirbti. Aiškiai parodyti, kurioje vietoje yra problemos, ir pasakyti, kad mes jau kažką pasiekėme“, – teigė komunikacijos atstovas.
Kalbėjo nebe „aš“, o „mes“
Specialisto nuomone, prezidentė kalboje žodžio „aš“ beveik nepavartojo. Ilgą laiką valstybės vadovė buvo kaltinama, kad nuopelnus už svetimus darbus prisiima sau, bet šiuo atveju to tikrai nebuvo, nes visa kalba buvo „mes“.
„Net kalbėdama apie nacionalinį saugumą prezidentė nepabijojo pasakyti: „Visi valstybės vadovai ir politinės partijos susitelkė.“ Tai buvo įkvepianti kalba. Žinoma, kartu buvo pasakyta pastabų dėl korupcijos ir kitų dalykų, tačiau kalba labiau skirta ne Seimo nariams, bet plačiajai visuomenei su aiškia žinute“, – teigė pašnekovas.
Taip pat prezidentė ne kartą buvo kaltinama skaldanti visuomenę, ypač per prezidento rinkimus. Šį kartą visoje kalboje matome skatinimą jungtis, dirbti kartu. Iš pat pradžių buvo galima tikėtis visiškai niekuo neišsiskiriančios kalbos, pritaikytos prie aktualijų, bet prezidentei pavyko nustebinti.
Pasak A.Katausko, panašu, kad prezidentė dabartinėje situacijoje jaučiasi gana gerai. Ji jaučia savo pozicijos svarbumą. Tai buvo lyderio ir tikra prezidentės kalba. Matome kalbą žmogaus, kuris yra šiek tiek aukščiau politinių batalijų, kurios vyksta.
„Gal ir per mažai buvo kreipta dėmesio į aktualijas, ekonomiką, bet labiau viskas buvo sufokusuota į socialinę aplinką, valstybės saugumą, tačiau to ir buvo galima tikėtis“, – teigė A.Katkauskas.
Ką sakė kūno kalba?
Specialistas aiškino, kad buvome pripratę prie kampuoto ir griežto prezidentės elgesio. Ypač gestikuliuojant rankomis ar pasilenkiant ir pabrėžiant tam tikras žinutes. Ši kalba buvo labai gerai subalansuota. Tai, ką prezidentė sakė žodžiu, stengėsi pabrėžti ir kūno kalba. Kartais atrodė, kad jos kalba buvo neįprastai sulėtinta.
Pasak A.Katausko, prezidentė vis dažniau savo kalbose vartoja simbolius ir vaizdingus posakius: trispalvė, himnas, medis, valstybė: “Po šios kalbos kaltinti ją skaldant visuomenę ar kažką nepagrįstai kaltinant beveik neįmanoma. Manau, kad šią kalbą visuomenė daug plačiau aptarinės nei kitas kalbas.“
