Visada buvau už šauktinių kariuomenę, todėl buvau nustebęs, kuomet 2008 metais ji tyliai buvo panaikinta. Motyvų daug – kiekvienas vyras turi būti pasiruošęs ginti savo tėvynę ir mokėti naudotis ginklu, pagaliau niekam nepamaišė drausmė, tvarka ir sugebėjimas veikti komandoje.
Neabejotinai kiekvienas darbdavys teiks prioritetą darbuotojui, kuris yra atlikęs karinę tarnybą, nes žinos, kad jam atsikelti 6 ryto vieni niekai.
Tačiau, mane stebina, kaip Lietuvos atsakingi politikai ir pareigūnai sugebėjo „sudirbti“ šauktinių kariuomenės atkūrimo idėją, kuri dabar tapo viešų pajuokų ir kaltinimų tema. Tai tikrai neskatina patriotizmo ir noro aukotis už savo šalį.
Vieni juokiasi iš dvejojančių, kiti verkia už vienus, dar kiti už save, o užsienyje dirbantys ar besimokantys svarsto, kas geriau – trys metai kalėjimo ar pilietybės atsisakymas.
Ir dauguma šių pašauktųjų į privalomąją tarnybą greitai turės automatus savo rankose: ir viešai išjuokti, ir viešai užverkti, ar gąsdinimais parvežti parvežti iš Anglijos, Airijos ar kitur.
Jie laimėjo loteriją, kurios prizas – būti patriotu, pasirengusiu padėti galvą už savo šalį. Įdomu, kas ir kam sugalvojo tokią idiotišką atrankos sistemą – laimėti loterijoje teisę atlikti pareigą savo tėvynei.
Tarsi tai – ne visuotinė pareiga. Dėl to ir matome aistringus debatus tarp laimėjusių loterijoje ir nelaimėjusių, nes nelaimėję, aišku, yra didesni patriotai. Atsitiktinumas neturi nieko bendro su vertybiniais principais.
Viso to buvo paprasčiausiai galima išvengti. Šiais metais planuojama pašaukti į privalomąją 9 mėnesių karinę tarnybą iki 3500 jaunuolių. Apie 1500 žmonių jau patys pareiškė norą atlikti savanorišką karo tarnybą. Apie 30 proc. dėl sveikatos būklės negalės atlikti tarnybos.
Taigi, papildomai reikia pašaukti dar apie 2000 jaunuolių. Pasirinkimas galėjo būti elementarus – pakviesti tuos jaunuolius, kurie šiais metais baigia mokslus gimnazijose ar vidurinėse mokyklose.
Pagal statistikos duomenis, 2013 metais Lietuvoje aštuoniolikmečių buvo 19,6 tūkst., o 19-mečių – 21,7 tūkst. Tai gerokai daugiau nei norima šiais metais pašaukti į kariuomenę.
Niekam nebūtų sumaišyti gyvenimo planai, nes yra skirtumas pakviesti ką tik baigusius mokyklą ar 25-26 metų jaunimą, kurie jau turi savo įsipareigojimų ar gyvenimo planų, kurie ne visi priklauso nuo jų pačių sprendimų.
Ir dėl to jie negali būti smerkiami. Geras indėnų posakis: „prieš smerkdamas kitą, panešiok jo mokasinus bent porą savaičių“.
Vis dėlto šiais metais „loterijos“ būdu į tarnybą buvo pakviesti 36 tūkst. 825 žmonės – nuo 18 iki 26 metų amžiaus, iš visų pasaulio kampų. Kam reikėjo kurstyti nesantaiką ir priešpriešą tarp beveik 37 tūkst. žmonių pasinaudojant sena JAV kvietimo į Vietnamo karą praktika? Sunku logiškai paaiškinti.
Daug kalbame apie kaimyninės šalies galingą propagandą ir „minkštąsias galias“ formuojant viešąją nuomonę, kuri skatina nusivylimą savo šalimi, vengimą atsakomybės ir t.t.
Tačiau žiūrint į mūsų valdžios sprendimus ar viešus debatus ir aistras socialiniuose tinkluose, Kremliaus propagandistai turi rankomis ploti – tokie „loteriniai“ šauktiniai varge vargu ar gins savo kraštą. Jei negalime prognozuoti savo rinktos valdžios sprendimų, tai tikrai galime bent tarpusavyje ne „varyti“ vienas ant kito, o palaikyti. Visi norėtume gyventi tokioje valstybėje, kurioje kiekvienas gali tikėtis būti bent išgirstas, nors nebūtinai suprastas.
