Ji prasidėjo penktadienį devintą valandą ryto ir truko iki vidurnakčio. Aptiktą žuvusio lakūno kūną į Klaipėdą naktį parplukdė karinis laivas „Aukštaitis“.
„Nors viskas vyko, kaip ir planuota, nebuvo lengva, iškilo įvairių techninių subtilumų, teko koreguoti darbus. Lėktuvo būklė nebuvo tokia, kaip manėme iš pradžių. Jau pradėjus kelti nuo dugno orlaivis pradėjo klibėti ir byrėti, iškėlus iki aštuonių metrų gylio nulūžo abu sparnai“, – pasakojo „Mammoet Baltic“ vadovas Edvinas Ivanauskas.
Orlaivis gulėjo priekine dalimi į įsmigęs į dugną, vienas jo sparnas taip pat buvo grunte. Lėktuvo durys buvo praviros. Jas uždaryti trukdė ant sėdynių gulinti sija. Robotui ją pavyko nustumti ant grindų. Kelti lėktuvą praviromis durimis būtų rizikinga, nes atsirastų papildomų rizikos veiksnių.
Iš pradžių į 124 metrų gylį buvo nuleistas robotas. Jis stipriausioje vietoje – ties sparnais – pritvirtino siją ir dar kartą viską nufilmavo. Kai orlaivis buvo iškeltas į 80 metrų gylį, specialistai suprato, kad situacija tampa vis sudėtingesnė, tenka skaičiuoti nebe minutes, o jau ir sekundes.
Pakėlus iki aštuonių metrų gylio stiprus bangavimas ėmė linguoti lėktuvą, narai įtvirtino priekinę ir galinę jo dalis, bet tuomet nulūžo abu sparnai. Reikėjo vėl orlaivį gerai pritvirtinti, kad į jo vidų galėtų saugiai patekti narai.
„Tik įsitikinus, kad lėktuvas laikosi stabiliai, su robotu dar kartą apiplaukta aplinkui, apžiūrėta ir įvertinta jo techninė būklė. Situacija dėl bangavimo nuolat keitėsi. Ir tik tuomet narai leidosi į lėktuvo vidų. Apžiūrėta vidinė ir galinė lėktuvo dalys, ištrauktas kūnas. Salone rastas gelbėjimosi plaustas ir viena liemenė. Viskas nufotografuota ir nufilmuota, atlikti visi būtini procesai, iškelti kai kurie daiktai ir įrenginiai perduoti toliau tirti“, – aiškino E.Ivanauskas.
Pakaitomis dirbo šešių patyrusių narų iš Lietuvos, Prancūzijos, Olandijos, Latvijos ir Estijos komanda. Kai vieni buvo panėrę į gelmes, kiti jiems talkino nuo laivo denio.
Per pirmąją An-2 paieškos operaciją Baltijos gelmėse pradingo vienas karinio laivo „Kuršis“ robotas.
„Karių robotą buvome aptikę ir buvome nemenkai pakėlę, bet jis nusprūdo. Bandėme jo dar kartą ieškoti, bet nebepavyko. Jūros dugne matomumas labai prastas, nemažai drumzlių sukelia ir mūsų galingas robotas“, – sakė E.Ivanauskas.
Olandų specialistai teigia, kad visus sutartus darbus atliko. Jie susikrovė „Minties“ laive buvusią savo įrangą, kuri svėrė daugiau kaip 6,5 tonos, ir ruošiasi grįžti namo.
„Labai džiaugiamės, kad viskas pavyko. Įsivaizduokite, lėktuvas nuolatos siūbuoja, jūroje – beveik metro aukščio bangos. Su daug kuo konsultavomės, kaip reikia dirbti po vandeniu, kai objektas siūbuoja, o atsispirti nėra kur, bet tokios patirties bent jau aplinkui nėra. Tai buvo unikalus darbas“, – teigė E.Ivanauskas.
Lėktuvo kėlimo darbus atliko olandų kompanijos „Mammoet“ specialistai. Į tragedijos vietą juos ketvirtadienio vakarą išplukdė Klaipėdos universiteto mokomasis laivas „Mintis“.
Sutartį dėl lėktuvo pakėlimo darbų su „Mammoet“ kompanija pasirašė bendrovė „Oro navigacija“. Darbų kaina neatskleidžiama.
Iš Geteborgo į Klaipėdą skridęs An-2 su patyrusiais lietuviais pilotais Adolfu Mačiuliu ir Alvydu Selmistraičiu virš Baltijos jūros dingo gegužės 16-osios popietę. Po trijų parų lėktuvas rastas Baltijos jūros dugne, daugiau nei 100 kilometrų nuo kranto, 124 metrų gylyje.
