Kuršių nerijos kopagūbrį nuo vėjų ir bangų kaip savo akį saugantys aplinkosaugininkai nepyko, kad menininkai ko ne visą savaitę darbavosi Juodkrantės pajūryje – iš karklų, kalnapušių šakų, jūros išplautų šiekštų, karčių ir kitokių atliekų jie rentė kažkokias keistas konstrukcijas.
„Menininkai naudojo greitai suirančias, pajūrio gamtai visiškai nekenksmingas medžiagas. Prieš tai išklausę krantotvarkininkų patarimų, jie sužinojo, kur geriau statyti tokias skulptūras, kad jos ne tik gražiai atrodytų, bet ir sutvirtintų vėjų pustomą apsauginį kopagūbrį“, – sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijos vadovė Aušra Feser.
Šeštadienį ant Juodkrantės kopagūbrio atidaryta neįprasta ekspozicija sutraukė ne tik simpoziumo dalyvių draugus, artimuosius, aplinkosaugininkus, bet ir būrį smalsių poilsiautojų. Daugelis stebėjosi pirmą kartą išvydę žemės meno kūrėjų darbus, kurie trupės, dūlės ir po kelerių metų išnyks be pėdsako.
Vilniečių Daumanto Kučo ir Aušros Jasiukevičiūtės kūrinys „Kirai“ – ant karčių sutupdyti mediniai paukščiai. Jie iš tolo sveikina paplūdimiu žingsniuojančius poilsiautojus. Šalia stovi kitas juodkrantiškio Alberto Danilevičiaus iš šakų ir medžio atliekų suręstas kūrinys „Laivas“.
„Laivelis pridengia kopagūbrio išgraužą – šitaip apsaugo jį nuo dar didesnių bėdų. Kas norės mano darbą apžiūrėti iš arčiau, tegul nežirglioja per smėlio kopas – įrengiau laiptelius“, – kalbėjo simpoziumo vadovas ir vienas pagrindinių organizatorių A.Danilevičius.
Kiek toliau įsitaisė dar vienas sparnuotis – vilniečio Arvydo Ališankos iš medinių karčių ir šakų sukonstruotas didžiulį varną primenantis kūrinys. Tvirtas skulptūros karkasas išlaiko suaugusį žmogų.
„Toks kūrinys sukelia įvairių minčių – žiūrovai galės medituoti įlindę į paukščio vidų, kad niekas jų nematytų, netrukdytų mėgautis ramybe nuostabios gamtos fone“, – tvirtina taip jau ne kartą padaręs A.Ališanka. Kiek toliau stūkso ankstesnis A.Ališankos žemės meno kūrinys „Tarppušis – tarp kalnapušių iš medžio šakų suregztas keistas voratinklis su žmogaus siluetu. Šis darbas primena Kuršių nerijos gamtos trapumą.
Viešnia iš Vokietijos Sussanė Ruoff kopagūbrį papuošė darbu „Vizitas“. Pirmąkart Kuršių nerijoje viešinčios menininkės iš karklų vytelių sunarpliotos didžiulės jūros žvaigždės, o gal audrų atblokštos medūzos poilsiautojų nebaugina. Tokios kopų tikrai nenusiaubs.
Mintis kopagūbrį paversti meno galerija po atviru dangumi šovė į galvą A.Danilevičiaus dukrai Ūlai. Pernai vasarą surengtas pirmasis žemės meno simpoziumas. Tada juodkrantiškis buvo pasikvietęs į pagalbą kelis savo bendraminčius, su kuriais anksčiau kurdavo nendrių skulptūras Gintaro įlankoje.
„Iš nendrių pintomis skulptūromis jau niekas nusistebi. Mano duktė domisi jūros išmestais daiktais, iš medžio šakų, medgalių konstruoja įvairius baldus, šviestuvus. Ji man ir pakuždėjo, kad tokios medžiagos tiktų laikiniesiems žemės meno kūriniams“, – pasakojo A.Danilevičius, žiemą tašantis skulptūras iš ledo luitų.
Bet kokią invaziją į gamtą smerkiantys KNNP aplinkosaugininkai pritarė menininkų idėjai medžio skulptūras statyti vėjų pustomame prieškopyje. Poilsiautojai ir turistai skuba grožėtis tokiais kūriniais, kol audros jų neišvartė. Niekam nereikalingas medžio atliekas, bangų išplautus žvejų tinklus, pasvarus, net šiukšles pavertę patraukliais kūriniais simpoziumo dalyviai tvirtina, kad žemės menas – tinkamiausias Kuršių nerijai.
