Jis užtemdė ir paties P.Porošenkos pirmųjų metinių darbų analizę. Net ir atsinaujinusių karinių veiksmų Donbase, prie Marjinkos, fone ši žinia yra svarbi.
Yra, matyt, mažiausiai 5 priežastys, kodėl kitos valstybės prezidentas, M.Saakašvilis tapo Odesos gubernatoriumi. Išskirti kurią nors vieną iš jų kaip pačią svarbiausią yra sunku, todėl, matyt, galima teigti, kad visos jos nulėmė P.Porošenkos pasirinkimą.
Pirmiausia Ukraina yra ta valstybė, kuri stengdamasi įgyvendinti reformas, būtinas šioje šalyje, pasikvietė į Vyriausybę, kitas valdžios institucijas dirbti ir kitų šalių specialistų, turėjusių vienokį ar kitokį sąryšį su Ukraina. Mūsų šalyje, žinoma, daugiausia dėmesio kreipiama į tai, kad Ukrainos ekonomikos ministru tapo Lietuvos pilietis, ilgą laiką gyvenęs Ukrainoje ir vedęs ukrainietę Aivaras Abromavičius. Žemesniuose Ukrainos valdžios lygiuose įsitraukė dirbti ir daugiau Lietuvos piliečių.
Vis dėlto didžiąją dalį specialistų iš kitų šalių sudaro Gruzijos atstovai. M. Saakašvilio vaidmuo palaikant ryšius su Maidano revoliucija, ją remiant yra svarbus, o Gruzijos vardas nuolat palankiai minimas Ukrainoje, kaip valstybės, kurioje buvo milžiniška korupcija. M. Saakašviliui ir jo komandos nariams priskiriami laurai įveikiant ją savo šalyje. Šių žmonių pasitelkimas – tai noras pasiekti panašių rezultatų Ukrainoje.
M. Saakašvilis buvo paskirtas prezidento P. Porošenkos patarėju ir koordinavo tarptautinių patarėjų, ekspertų komandos darbą įgyvendinant būtinas reformas: ekonomines, karines, valdymo aparato pertvarkos, kovos su korupcija ir t.t. Reformų tarybos nariams atsisakyti savo šalies pilietybės nereikėjo, kaip tą turėjo padaryti tapusieji ministrais.
Todėl šioje taryboje sutiko dirbti ir buvęs Lietuvos premjeras Andrius Kubilius. Tiesa, kai kurie politikai, kaip JAV senatorius Johnas McCainas to atsisakė, motyvuodami tuo, kad jiems tai daryti neleidžia savo šalies Konstitucija.
Kai M. Saakašvilis ėmė dirbti P. Porošenkos patarėju, Tbilisis tai sutiko nepalankiai. Eksprezidentas yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn savo šalyje. Jam pateikti kaltinimai dėl neteisingo biudžeto lėšų panaudojimo, opozicijos protesto akcijos išvaikymo, kai keletas žmonių žuvo. Jis yra liudytojas bylose, kur teisiami jo buvę partijos nariai, Gruzijos valdžios atstovai.
M. Saakašvilis teigia, kad tai politinis persekiojimas, bet Gruzijos valdžia su tuo nesutinka. Jo paskyrimas sukėlė tam tikrą įtampą santykiuose tarp Kijevo ir Tbilisio, o tai buvo labai nepageidaujama situacija.
Todėl viena iš galimų priežasčių, kodėl M. Saakašvilis turėjo formaliai pasitraukti iš įtakingų pozicijų prezidento administracijoje ir pervažiuoti dirbti į Odesą, yra ta, kad Kijevas nori palaikyti glaudžius santykius su Tbilisiu.
Visi supranta, kad M. Saakašvilis ir toliau išlaikys įtakingas pozicijas Ukrainos politikoje (su jo žinia buvo paskirti ir visi gruzinai Ukrainos valdžioje), bet jo naujos pareigos nekels tiek įtampos tarp Ukrainos ir Gruzijos. Tbilisis nemato problemų, sužinojęs apie M. Saakašvilio darbą Odesoje. Tiesa, dabar jau M. Saakašvilis turėjo priimti Ukrainos pilietybę. Bet jau ir pats M. Saakašvilis šiuo atveju nematė jokių problemų. Jis nedelsdamas atsisakė Gruzijos pilietybės, dar pareiškęs, kad taip bus geriau, nes Gruzija dabar turės daug labiau apribotas teises persekioti jį savo šalyje dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų.
Odesa vaidina labai svarbų vaidmenį santykiuose tarp Gruzijos ir Ukrainos, ypač ekonominiame – kariniame bendradarbiavime. Dabar tai yra ir pagrindinis Ukrainos karinis uostas. M. Saakašvilis iš karto po paskyrimo pareiškė sieksiąs padaryti šį uostą vieną svarbiausių visoje Juodoje jūroje, kurioje vis labiau siekia įsigalėti Rusija.
Manoma, kad M. Saakašvilis su savo didžiule Vakarų parama tai ir gali padaryti. Čia slypi galima trečioji priežastis, kodėl jis buvo paskirtas Odesos gubernatoriumi.
Nors buvo nuogąstaujama, kad M. Saakašvilio paskyrimas gali sukelti papildomos įtampos Ukrainos santykiuose su Rusija (taip ir atsitiko) ir ši įtampa gali persikelti ir į didžiulę rusakalbių bendruomenę Odesoje, vis dėlto manoma, kad paskui M. Saakašvilį gali sekti daugiau mažiau rimtos ir Vakarų šalių investicijos.
Tai turėtų nutildyti visokias kalbas dėl jo paskyrimo į šį daugiatautį Ukrainos miestą. Be to, galvojama, kad, jeigu M. Saakašviliui dar pavyktų pažaboti korupciją Odesoje, kurioje neskaidrių sandėrių mastai yra labai dideli, tai gal šio miesto gyventojai imtų jį palaikyti platesniu mastu.
Nauju Odesos teisėsaugos vadovu bus paskirtas irgi gruzinas, o M. Saakašvilis pareiškė, kad nuo šiol pareigūnai į kitus valdžios postus Odesoje bus skiriami ne pagal pažintis ar santykius su oligarchais, piniginius ryšius, bet tik po skaidrių konkursų. Matysime, ar šie žingsniai įtikins Odesos žmones.
M. Saakašvilio paskyrimas turėtų būti ir nauju smūgiu oligarchui Ihoriui Kolomoiskiui, kuris prieš keletą mėnesių po susidūrimo su Ukrainos prezidentu P.Porošenka paliko Dniepropetrovsko srities gubernatoriaus pareigas.
Tai labai svarbi sritis, esanti kaimynystėje su karinės įtampos apimtu Donbaso regionu. Ir pats Dniepropetrovskas yra vienas didžiausių karinės pramonės centrų Ukrainoje, kurį nori kontroliuoti Rusija. I.Kolomoiskis laikė Dniepropetrovske viską savo rankose, todėl, kai jam buvo pasiūlyta palikti pareigas, buvo būgštavimų, ar nekils kokių labai nepageidaujamų neramumų, įskaitant ir jo finansuojamų savanorių batalionų pasipriešinimą. Taip neatsitiko. Prezidentas P.Porošenka pasirūpino, kad valdžią perimtų jo žmogus.
Dabar panašius veiksmus reikėjo atlikti ir Odesoje, kur po tragiškų praėjusių metų gegužės 1 d. įvykių situaciją mieste kontroliuoti buvo patikėta I.Kolomoiskiui. Oligarchas pasirūpino, kad srityje, kurioje turi didelių ekonominių interesų, pirmiausia per naftos transportavimo infrastruktūrą, gubernatoriumi būtų paskirtas jo žmogus Ihoris Palica, buvęs kompanijos „Ukrnafta“ valdybos pirmininkas.
Mainais už tai Ukrainos aukščiausiajai valdžiai jis garantavo, kad, kaip ir Dniepropetrovske, taip ir Odesoje, padėtis bus stabili, o Ukrainos saugumo interesai bus užtikrinti.
M. Saakašvilis pasirodė esąs tinkama kandidatūra oligarcho I.Kolomoiskio žmogui Odesoje pakeisti. Tik perėmęs šias pareigas, jis pareiškė, jog nėra saistomas ryšiais su Ukrainos oligarchais.
Tikimasi, kad ir ši žinia neliks Odesoje nepastebėta. O šalyje bręsta suvokimas, kad oligarchinę sistemą ir ja paremtą korupciją geriausia įveikti, pradedant nuo atskirų regionų. Manoma, kad M. Saakašvilis yra tas žmogus, kuris gali parodyti pavyzdį. Neabejojama, kad jam kaltinimai dėl lėšų švaistymo Gruzijoje yra politiškai motyvuoti.
Kadangi jo paskyrimas dar yra ir rimtas smūgis vienam iš įtakingiausių šalyje oligarchų, tai P. Porošenka jam ir ryžosi. Kijevas tikisi, kad M. Saakašvilis ne tik užtikrins stabilumą Odesoje, bet neperlenks lazdos santykiuose su rusakalbių bendruomene. Rusija bando išprovokuoti šių žmonių nepasitenkinimą.
Rusija šį M. Saakašvilio paskyrimą sieja ir su Odesos srities kaimynyste Padniestrės regionu, kuriame laiko didžiulį karinį kontingentą. Pastarosiomis savaitėmis Ukraina uždraudė Rusijos karinį tranzitą į Padniestrę. Rusijos ekspertai skaičiuoja, kad, jeigu tai tektų daryti oru, būtų didžiulė finansinė našta.
Maskva neapsisprendė, kokių priemonių imtis, kad Ukraina atšauktų šį sprendimą, bet jų ekspertai mano, kad Vakarų paramą turinčio M. Saakašvilio paskyrimas į Odesos gubernatorius susijęs ir su šiuo nauju Rusijos ir Ukrainos priešpriešos tašku.
Nenuostabu, kad šios 5 priežastys, kurių gali būti dar ir daugiau, taip pritraukė dėmesį naujajam M. Saakašvilio paskyrimui ir ilgai dar kreips žvilgsnius į Odesą.
