URM šiam tikslui prašo 32 tūkst. eurų lėšų iš Vyriausybės rezervo.
Jeigu Vyriausybė suteiktų URM reikalingas lėšas, galutinį sprendimą dėl dviejų papildomų Lietuvos diplomatų dalyvavimo misijoje priimtų ESBO. Šiuo metu joje dirba du Lietuvos pareigūnai.
Lietuva papildomus diplomatus misijai skirti nori atsižvelgusi į ESBO sprendimą didinti misijos stebėtojų skaičių, taip pat ESBO vadovybės, sekretoriato bei užsienio partnerių prašymus didinti Lietuvos indėlį, siekiant parodyti solidarumą su Ukraina bei partneriais ir įgyvendinant įsipareigojimą prisidėti prie tarptautinės bendruomenės pastangų pasiekti ilgalaikes paliaubas Rytų Ukrainoje, nurodė URM BNS atsiųstame komentare.
ESBO specialiosios tarptautinės stebėsenos misijos Ukrainoje tikslas yra rinkti informaciją ir pranešti apie saugumo situaciją, incidentus ir ESBO įsipareigojimų pažeidimus, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių padėtį.
2014 metų rugsėjo mėnesio konflikto šalių ir derybų tarpininkų susitarimai Minske įpareigojo misiją stebėti ugnies nutraukimo susitarimo įgyvendinimą Ukrainoje, o 2015 metų vasario susitarimo įgyvendinimo priemonių paketas misijai numato papildomą užduotį – palengvinti sunkiosios ginkluotės atitraukimą iš saugumo zonos, stebėti ir tikrinti ugnies nutraukimo režimą bei visos užsienio ginkluotės, karinės amunicijos, samdinių atitraukimą iš Ukrainos teritorijos.
ESBO Nuolatinės Tarybos sprendimu misija Ukrainoje veikia nuo 2014 metų kovo pabaigos. Stebėtojai iš Lietuvos į misiją deleguojami nuo pat jos veiklos pradžios. Daugiausiai vienu metu iš Lietuvos buvo deleguoti trys stebėtojai.
Gegužės pabaigoje Lietuvos iniciatyva buvo sušauktas Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdis, nuogąstaujant, kad Prancūzijai ir Vokietijai tarpininkautoms ir keturis mėnesius galiojusioms paliauboms iškilo grėsmė.
ESBO stebėsenos misijos vadovo pavaduotojas šveicaras Alexanderis Hugas Saugumo Tarybai pranešė, kad paliaubų pažeidimai vis dažnesni ir vis aršesni bei pažymėjo, kad „papildomą susirūpinimą“ kelia raketų „Grad“ ir raketų paleidimo sistemų pristatymas.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka neseniai pareiškė, kad separatistų kontroliuojamose Donecko ir Luhansko srityse šiuo metu yra 9 tūkst. Rusijos karių. Rusija iki šiol kategoriškai neigia savo karių buvimą šioje šalyje.
Karas Rytų Ukrainoje, Jungtinių Tautų duomenimis, nusinešė daugiau nei 6,4 tūkst. gyvybių.
