„Kiekvienam šalies gyventojui turi tai rūpėti. Juk valstybės ateitis priklauso nuo jaunų žmonių išsilavinimo. Tad ir egzaminas – lakmuso popierėlis, jis turi parodyti, kokių kompetencijų iš jaunų žmonių tikisi valstybė“, – lrytas.lt aiškino N.Mačiulis.
Pasak jo, šiais laikais bet kokią informaciją galima rasti akimis – kompiuteryje ar mobiliajame telefone. O štai taikyti žinias yra sudėtingiau.
„Mūsų švietimo sistema yra likusi XX amžiuje, iš čia ir nusivylimas, tad norisi siųsti signalą, parodyti, kas yra blogai“, – savo mintimis dalijosi ekonomistas, turintis ir pedagogo patirtį.
„Žinios be gebėjimo jas taikyti, kontekstualizuoti, modeliuoti ir ekstrapoliuoti yra tik pigi dekoracija. Tokių žinių kalimas ir kaupimas – brangus laiko švaistymas.
Jų tikrinimas egzamine – nepagarba moksleiviams ir šio amžiaus aktualijų nesuvokimas. Istorijos žinias tikrinti galima ir nedraudžiant mąstyti bei neslopinant vaizduotės“, – svarstė N.Mačiulis.
Valstybė, anot jo, turėtų investuoti į kūrybingus žmones, kurie galėtų įgytas žinias lanksčiai naudoti. Kad nesimėto tuščiais kritikos žodžiais, N.Mačiulis įrodė pats parengdamas istorijos egzamino užduotis, kurios, neslepia pats, nelengvos.
N.Mačiulio istorijos egzamino užduotys:
1) Jei inkvizicija Europoje vyktų XXI amžiuje, kas, ką ir kaip tardytų?
2) Ar galėtų ir turėtų Lietuva šiandien susigrąžinti bent dalį XV amžiaus valdytų teritorijų?
3) Papasakokite kaip būtų pasikeitusi Lietuvos istorija jei Žalgirio mūšį būtų laimėjęs Teutonų ordinas?
4) Kuris iš Lietuvos kunigaikščių 2014 metų Lietuvos prezidento rinkimuose būtų galėjęs įveikti D.Grybauskaitę? Kokie būtų pagrindiniai jo rinkiminiai pažadai?
5) Kaip, kodėl ir su kuo kovos ateities Luditų karta?
6) Koks mažas vingis XX amžiaus istorijoje galėjo užkirsti kelią sovietinei okupacijai?
7) Kuri LR Konstitucijos nuostata labiausiai trukdo Lietuvos progresui?
8) Kaip šiandien vadintųsi viena pagrindinių politinių partijų Lietuvoje, jei kryžiaus žygius būtų sėkmingai vykdę maurai?
