Prezidentės iniciatyva parengtos ir spalio 1 dieną pradedančios galioti įstatymo pataisos siekia užtikrinti Lietuvos nacionalinį saugumą. Didesnė atsakomybė kovojant su draudžiamais informacijos steigėjais permetama ant Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) pečių.
Sustabdys „NTV Mir Lietuva“?
Trečiadienį LRTK pirmininkas Edmundas Vaitekūnas prakalbo, kad turi jau ir dėl kito Rusijos kanalo surinktą informaciją, ruošia medžiagą ir yra kalbama dėl šio kanalo sustabdymo. Jis neatskleidė koks tai kanalas.
Jis teigė nenorintis įvardyti, kuris tai kanalas, nes anksčiau nurodžius konkrečias programas, kurioms gresia apribojimai, „kilo didelis šurmulys iš Rusijos“.
„Tegul būna ta eilės tvarka. Esame užklausę reguliuojančių institucijų ir ES Komisijos įstatyme yra numatyta, jei nepavyksta susitarti per 15 dienų. Mes išsiuntinėjome klausimus. Turime tas procedūras įgyvendinti. Manau, kad 20 dieną baigiasi tas terminas ir galėsiu daugiau pasakyti“, – kalbėjo E.Vaitekūnas.
Paklausus, ar kalbama apie „NTV Mir Lietuva“ kanalą, komisijos pirmininkas tik nusišypsojo ir tarė: „Neatsakymas irgi atsakymas“.
Įstatymas patenkino abi puses
Pasak Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos (LKTA) prezidentės Vaivos Žukienės, kalbant apie visuomenės informavimo įstatymą, buvo rasti tie taškai, kurie patenkino abi puses ir atspindi visų lūkesčius. Dar neaišku kaip tas įstatymas veiks ir atspindės nuostatas, kurios įrašytos, nes jis įsigalios spalio 1 dieną.
„Svarbu, kad yra numatytos galimybės, kaip kovoti su šešėline retransliavimo rinka. Kiekvienas programos apribojimas ir draudimas sukelia judėjimą toje zonoje. Dabar siūlo tas programas, kurių mes negalime teikti. Tai didžiulė problema tiek mums, tiek rinkai. Jei žiūrėti valstybės požiūriu – prioritetas nacionalinis saugumas ir tai labai svarbu“, – kalbėjo V.Žukienė.
Praplėtė LRTK galias
Pasak LRTK pirmininko E.Vaitekūno, daug kas naujajame įstatyme keičiasi. Daug pozicijų yra aiškesnės ir suprantamesnės.
„Suvienodintos sąlygos visiems paslaugų teikėjams. Kabelinių tinklų operatoriai nepriklausomai nuo to, kokia jurisdikcija Lietuvoje ar užsienyje registruotos įmonės, jei tos paslaugos yra teikiamos Lietuvoje, tai bus taikomos visiems vienodos sąlygos“, – aiškino įstatymo pakeitimus pirmininkas.
E.Vaitekūno teigimu, tikriausiai asociacijos ir kabelinių tinklų operatoriai džiaugiasi, kad jų veiklai nebereikia licencijos. Komisija anksčiau išduodavo licenciją jų veiklai. Dabar pagrindinis komisijos dėmesys yra į turinį. „Per turinį mes matysime, įvertinsime ir priimsime atitinkamus sprendimus per turinio stebėseną ir klausimus“, – sakė komisijos pirmininkas.
Dabar suteikti pakankamai dideli komisijos įgaliojimai ir galios. Pati komisija galės priimti sprendimus, rengti išvadas ir analizes. Anksčiau buvo parašyta, kad tai turi paruošti ir parengti kompetetinga institucija.
„Iškart kyla klausimas, kas ta institucija? Mes turėdavome nuspręsti ar tie, ar kiti. Dabar galėsime pasirinkit, ar mums reikės strateginių komunikacijų departamento pagalbos, ar patys iš komisijos galėsime nuspręsti ir parengti išvadas pagal situaciją“, – paaiškino pašnekovas.
Pilietis matydamas pažeidimus gali kreiptis į komisiją. Įstatyme jau numatyta konkrečiai, kad per dešimt dienų LRTK privalo atsakyti pareiškėjui, kokia yra komisijos pozicija. Dar per 20 dienų priimti sprendimą tuo klausimu. Jei pareiškėjas bus nepatenkintas, jis galės kreiptis į teismą ir ieškoti žalos atlyginimo ir pan.
LRTK sprendimai yra skundžiami teismuose. Vakar Lietuvos vyriausias administracinis teismas ir teisėjų kolegija priėmė sprendimą, kad komisijos sprendimai nėra norminiai aktai. Sprendimus galima skųsti.
Pagal naująjį įstatymą visos baudos bus skiriamos už komisijos sprendimų nevykdymą.
Apibrėžtos baudos
Prezidentės pateiktomis ir Seimo priimtomis pataisomis yra numatomos ES teisę atitinkančios baudos iki 3 proc. metinių pajamų transliuotojams už Lietuvą menkinančios dezinformacijos skleidimą.
Baudos gali būti skiriamos už karo propagandą, raginimus keisti konstitucinę santvarką ar kėsinimąsi į šalies suverenitetą. Tokio pat dydžio baudos gali būti skiriamos ir retransliuotojams, nevykdantiems LRTK sprendimų dėl draudžiamą informaciją paskelbusių televizijos programų ribojimo.
Pataisomis taip pat numatoma, kad nuo šiol LRTK privalės ne tik reaguoti į propagandos skleidimą, bet ir užkirsti tam kelią.
Gavusi informaciją, kad transliuotojo ar retransliuotojo akcininkas buvo teistas už nusikaltimą Lietuvos valstybingumui arba palaiko ryšius su užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis, nusikalstamomis ar teroristinėmis organizacijomis, LRTK privalės kreiptis į teismą, kad būtų nutraukta tokio subjekto veikla mūsų šalyje.
Sustabdė transliacijas
Iki liepos vidurio galioja draudimas transliuoti rusišką kanalą „RTR Planeta“. Šio kanalo retransliuotojai apie Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) sprendimą savo klientus informuoja informacinėmis lentelėmis.
LRTK retransliuoti visą rusiško kanalo „RTR Planeta“ programą trims mėnesiams uždraudė balandį. Komisijos teigimu, televizija savo laidose kurstė karą ir neapykantą bei pakartotinai pažeidė Visuomenės informavimo įstatymą.
Sprendimus laikinai stabdyti dalies programų transliacijas komisija taip pat buvo priėmusi ir dėl kitų rusiškų kanalų: praėjusiais metais trijų mėnesių draudimas pritaikytas „NTV Mir Lithuania“, užpernai – Pirmojo Baltijos kanalo transliacijoms.
