Iki pernykščio rudens ties Neries krantine esantį parką, kuriame daugybę metų rinkdavosi vietos girtuokliai ir benamiai, daugelis miestiečių stengėsi aplenkti.
Paupiu besidriekiančiu siauru ištryptu ir tankiais krūmynais apaugusiu taku drąsiai vaikščiojo nebent kovinius ar kitus didelius šunis vedžiojantys žmonės, didelės jaunuolių kompanijos.
Kai pernai rugsėjį buvo atidarytas maždaug 5,5 kilometro ilgio naujas platus dviračių ir pėsčiųjų takas, besidriekiantis nuo Jotvingių gatvės iki P.Vileišio tilto, Neries krantinės parkas atsigavo. Ypač tai pasijuto prasidėjus šiltoms šios vasaros dienoms.
Nuo pat ryto iki vėlaus vakaro takas būna pilnas žmonių. Daugiausia jų galima išvysti atkarpoje ties parku, kur kauniečiai mėgsta bėgioti, vaikščioti, vedžioti augintinius, važinėti dviračiais, riedučiais, riedlentėmis. Netrūksta ir vežimėlius su vaikais stumiančių tėvų. Ties taku įrengti suoleliai, karstynės vaikams. „Naujojo tako danga lygi, geros kokybės, ties sankirtomis su gatvėmis sutvarkytos nuovažos.
Iš Šilainių dviračiu dabar galiu greitai ir patogiai pasiekti miesto centrą ar kitu dviračių taku nuvažiuoti iki Lampėdžio ežero“, – tikino šilainiškis studentas Aurimas Markelis.
Dviratininkas sakė, jog P.Vileišio tiltu persikėlęs į kitą Neries pusę jis patenka į dviračių taką, einantį greta Jonavos gatvės.
Demokratų gatvėje gyvenanti jauna mama Rugilė Dirsė nauju plačiu taku kasdien stumdo vežimėlį su savo kūdikiu. Moteris sakė, jog anksčiau į parką prie upės užsukdavusi retai, nes ši vieta jai atrodė atgrasi. Nuo pavasario šis takas tapo pagrindine kaunietės pasivaikščiojimų vieta.
Šiuo metu Kauną raizgo maždaug 65 kilometrų ilgio dviračių takų tinklas. Jį sudaro 10 pagrindinėmis miesto gatvėmis, parkais, upių pakrantėmis besidriekiančių takų. Strateginiuose miesto planuose numatyta, jog Kauno dviračių takų tinklas turėtų siekti 150 kilometrų.
