Išleistuvės su mokykliniu valsu ir ryto saulės laukimu bendraklasių būryje daugybę metų abiturientams buvo visam gyvenimui įsimenamas įvykis. Kartu su mokyklos draugais praleistos paskutinės valandos vertė ir džiaugtis, ir braukti išsiskyrimo ašarą.
Laikai keičiasi. Savarankišką gyvenimą pradedantys jauni žmonės šios progos nelinkę taip stipriai sureikšminti.
Moksleiviškų ir studentiškų renginių organizatorius Žilvinas Stankevičius tvirtino, jog šįmet iškilmingi išleistuvių vakarai, kurių metu merginos vilkėtų puošniomis suknelėmis, o vaikinai – kostiumais su peteliškėmis, organizuojami toli gražu ne kiekvienoje Kauno mokykloje.
Kur kas aktyvesni Kauno studentai: gavę universiteto ar kitos aukštosios mokyklos diplomus, ruošiasi šėlti šventėse, kurių organizavimo rūpesčius patiki renginių organizatoriams.
Absolventų išleistuvės tampa kone Holivudo garsenybių vakarams prilygstančiomis prabangiomis puotomis su raudonu kilimu, fejerverkais ir gausybe fotografų.
– Atsisveikinimo su mokykla šventė tampa mažiau svarbi ir iškilminga. Nejaugi moksleiviai nenori linksmintis, pabūti drauge ir laikydami rankose brandos atestatus prisiminti mokykloje prabėgusių metų? – „Laikinoji sostinė“ paklausė Ž.Stankevičiaus.
– Jau kelerius metus didžiausia abiturientų šventė yra šimtadienis. Ji įprastai vyksta žiemos pabaigoje, o šiai šventei ruošiamasi nuo pat mokslo metų pradžios.
Pompastiškų išleistuvių vakarų su tėvais ir mokytojais dažnoje Kauno mokykloje atsisakoma dėl to, kad kai kurių egzaminų rezultatus juos laikiusieji abiturientai sužino tik liepą.
Vasaros viduryje daugelis jaunuolių atostogauja, dirba kur nors Lietuvos pajūryje arba užsienyje, kiti rengiasi stoti į aukštąsias mokyklas ir nebūtinai gimtinėje, todėl taip pat būna išvykę.
Daugelis mano, jog vidurvasarį organizuoti didelę ir ištaigingą šventę, į kurią susirinktų pusė ar mažiau klasės, nėra ypatingo reikalo.
– Nejaugi tradicija mokykloje dieną oficialiai atsiimti brandos atestatus, o vakare su bendraklasiais švęsti iki paryčių nyksta?
– Net į oficialią atestatų įteikimo dalį susirenka ne visi abiturientai. Todėl išleistuvių šventės, ypač Kaune, kaip ir Vilniuje, tampa kuklesnės arba jos būna simbolinės.
Atestatų gavimo proga abiturientai mėgsta susiburti į klubus ar restoranus. Tačiau, kaip minėjau, dažnai ši šventė netampa puota. Pastebiu, kad populiaru su klase arba mažesnėmis grupėmis vykti į kaimo sodybas, rengti žygius gamtoje, prie laužo.
– Teko girdėti, kad Kauno rajone ar mažesniuose Lietuvos miestuose dvyliktokai išleistuvių neatsisako, į jas kviečia tėvus ir mokytojus.
– Regionuose išleistuvės organizuojamos aktyviau. To priežastys gali būti kelios: mažesnėse mokyklose įprastai būna mažiau abiturientų klasių nei didmiesčiuose, todėl susidaro tvirtesnė bendruomenė. Be to, žmonės mažesnėse vietovėse nėra persisotinę renginių, linkę labiau laikytis tradicijų.
– Jeigu mokiniai vis dėto nutaria rengti išleistuves, kokios šventės jie pageidauja?
– Renginių organizatorių paslaugų įprastai prašoma tuomet, kai norima, kad išleistuvių šventė nebūtų kukli.
Kadangi renginiai vyksta vasarą, ieškoma erdvių su didelėmis ir atviromis terasomis, uždarais kiemais.
Abiturientams svarbu, kad jaunatviškoje jų šventėje netrūktų gerų emocijų, linksmybių. Moksleiviai pageidauja šmaikščių renginio vedėjų, žinomų muzikos atlikėjų, gausių vaišių.
Kai kuriose mokyklose į išleistuvių vakarą kviečiami mokytojai ir tėvai. Kitose tokios minties atsisakoma dėl pernelyg didelių išlaidų arba manoma, kad vieniems kitų nepažįstantiems mokinių tėvams bus neįdomu.
– Ar išleistuvių vakarui besiruošiančios abiturientės apdarais ir šukuosenomis stengiasi pranokti vieną kitą?
– Jeigu rengiamas ištaigingas išleistuvių pobūvis, daugelis merginų, kaip ir per šimtadienį, stengiasi atrodyti labai puošniai, stebinti aplinkinius.
Šimtadieniams abiturientės dažniau renkasi ilgas, prabangias vakarines sukneles, o išleistuvių vakarui – jaunatviškas, trumpas, ryškaus ir lengvo audinio. Daugelis atrodo labai gražiai ir stilingai. Tačiau būna ir tokių, kurios išleistuvių nuotraukose primena ne dvyliktokę, o greičiau savo mamą.
– Vis prabangesnės ir garsesnės tampa po diplomų įteikimo vykstančios Kauno universiteto studentų išleistuvių šventės. Tai nauja tradicija?
– Studentai mokslų pabaigtuves minėjo kone visais laikais, tačiau anksčiau šventės būdavo paprastesnės. Pastaraisiais metais mokslus aukštosiose mokyklose įpusėję studentai rengia ištaigingus mediumų vakarus, kuriems renkasi geriausius miesto restoranus ir klubus, nuomoja brangius automobilius, velkasi garsių dizainerių kurtais drabužiais.
Diplomo gavimo progą studentai nori paminėti dar įspūdingiau. Į jų įteikimo ceremoniją atvykę vilkėdami mantijomis, vakare absolventai oficialumo vengia.
Drąsiai galiu pasakyti, jog šįmet ne vieno raudonu kilimu žengiančio studento apranga primins Holivudo garsenybių apdarus. Išleistuvėms derinami specialūs valgiaraščiai, ieškoma režisierių, žinomų vedėjų, muzikantų, kitų atlikėjų. Tokiose šventėse nebus apsieita be fotosienos, fotografų ir filmavimo komandos, fejerverkų.
Aišku, kad šventės akimirkomis tą patį vakarą bus skubama pasidalyti socialiniuose tinkluose.
– Kiek tokios šventės kainuoja? Juk ne kiekvienas jaunas žmogus finansiškai išgali tapti prašmatnaus vakarėlio dalyviu?
– Suma, kuri iš kiekvieno žmogaus bus renkama, priklauso nuo pageidavimų, vakaro programos ir dalyvių skaičiaus. Kai kartu švenčia keli šimtai žmonių, kaina vienam dalyviui nėra didelė. Jeigu įmantrios šventės reikia nedidelei grupei žmonių, ta suma išauga.
