KT konstatavo, kad tvarka, pagal kurią Vilniui paliekama maža gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis, nenustačius aiškių kriterijų, prieštarauja Konstitucijai.
R.Šimašius sakė, kad dabar sostinei turės būti atriekiama teisingai – skiriama didesnė GPM dalis, ir spėjo, jog gal ji bus padidinta nuo dabartinių 48 iki 55 procentų.
A.Zuokas net paskelbė, kad Vilniui ateina geros dienos, nes esą KT patvirtino tai, ką jis kasdien sakė jau keletą metų, – miesto skolos susidarė ne dėl savivaldybės kaltės, o tik dėl neteisingo GPM paskirstymo.
Džiaugdamasis KT sprendimu buvęs sostinės meras nuėjo dar toliau – jis pareikalavo, kad vilniečių atsiprašytų buvęs premjeras A.Kubilius ir trys ankstesnių vyriausybių finansų ministrai, skriaudę Vilnių.
Nors prezidentės A.Zuokas ir neragino atsiprašyti, gal turėjo galvoje ir ją. Juk D.Grybauskaitė dėl sostinės skolų nuolat kaltino tik buvusį merą ir ranka mojo į jo reikalavimus didinti sostinei skirtą GPM dalį.
Bet netgi žinant šalies vadovės akivaizdžią nemeilę A.Zuokui jos reakcija į KT sprendimą galėjo nustebinti.
Viltį, kad miestas sulauks geresnio finansavimo, ji nedelsdama nugesino ir pareiškė, jog pinigų sostinei gali būti skirta net ir mažiau.
Ar tai tik atitrūkęs nuo realybės susierzinusios šalies vadovės noras įgelti nemėgstamam politikui?
Žinoma, vargu ar tikėtina, kad po KT išaiškinimo Vilniui būtų skirta dar mažesnė GPM dalis. Tačiau ir lūkesčiai, kad dabar sostinei prasidės visai kiti laikai, ko gero, nepagrįsti.
Nėra abejonių, kad Vilniui finansiškai be galo sunku sudurti galą su galu, kai svarbiausias pajamų šaltinis GPM nusausintas iki 48 proc. Kita vertus, valdant A.Kubiliaus Vyriausybei būta dar blogiau – šis skaičius siekė 40 proc.
Bet ar galima teigti, kad Vilnius visada būdavo piktybiškai dusinamas centrinės valdžios vien todėl, kad nėra kito miesto, kurio įplaukos iš GPM būtų taip smarkiai perdalijamos kitoms savivaldybėms?
Lietuvoje tik trys savivaldybės yra donorės, dar viena kita daugmaž pati išsilaiko, o visos kitos – dotuojamos perskirsčius daugiausia Vilniaus surinktą GPM. Juk kiti du donorai prisideda menkai, nes Klaipėdai paliekama 86 proc., o Kaunui – net 94 proc. GPM.
Žvelgiant vien į skaičius, toks perskirstymas atrodo neproporcingas ir neteisingas.
Be to, Vilniuje dirba, miesto infrastruktūra naudojasi daugybė kitose savivaldybėse gyvenamąją vietą deklaravusių ir joms GPM mokančių žmonių.
Todėl Vilniaus savivaldybė dar prieš keletą metų paprašė Vilniaus apygardos administracinio teismo įpareigoti padidinti jai skirtą GPM dalį iki 60 proc., o šis kreipėsi į KT išaiškinimo, ar galiojanti lėšų perskirstymo tvarka neprieštarauja Konstitucijai.
Paskelbtą KT sprendimą A.Zuokas įvertino kaip savo teisinę pergalę. Vis dėlto ne tik prezidentė, bet ir visas būrys kitų politikų paskubėjo jį nuleisti ant žemės.
Antai Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas B.Bradauskas priminė: yra ne vienas neįvykdytas KT sprendimas, tarsi sakydamas, kad ir šiuo atveju taip gali nutikti.
Socialdemokratas net nurodė, kaip galima formaliai išsisukti nieko nekeičiant iš esmės – visą GPM, nenumatant jokių dalių, rinkti tiesiai į valstybės biudžetą, o jau iš jo skirti savivaldybėms dotacijas.
Netiesiogiai polemizuoti su KT ėmė ir premjeras A.Butkevičius, sakydamas, kad GPM skirstymas tinkamai nustatytas, tad gal pakaks tik įstatymu apibrėžti dabar Vyriausybės nutarimais įtvirtintą tvarką.
Finansų ministras R.Šadžius aiškiausiai nusakė, ko gali tikėtis Vilnius, – iki 50 proc. kitąmet padidintos miestui paliekamos GPM dalies, vadinasi, vos 2 proc. daugiau. Tiesa, neoficialiai Seime kalbama, kad galbūt ši kartelė bus kilstelėta iki 53 proc.
Tiesą sakant, KT nė nenurodė, kokia GPM dalis turėtų priklausyti sostinei.
Konstatuota tik tai, kad nėra aiškių kriterijų, kuriais vadovaujantis nustatoma savivaldybėms tenkanti pinigų dalis. Be to, pastebėta, kad jų finansavimo tvarka turi užtikrinti savivaldos funkcionavimą, kitaip sakant, reikia skirti daugiau lėšų.
Regis, svarbiausia KT sprendimo išvada ir yra, kad valdžia neturėtų pati laisvai spręsti, kokia GPM dalis skiriama vienai ar kitai savivaldybei.
Tai apsaugotų savivaldą nuo savivalės ir neleistų valdančiosioms partijoms proteguoti vienų ir skriausti kitų.
Aiškūs finansavimo kriterijai suteiktų savivaldybėms ir stabilumo, nes jų nebūtų galima kaitalioti pagal politinius pageidavimus.
Bet labai nelengva objektyviai padalyti pinigus.
Juk aišku, kad, didinant GPM dalį Vilniui, kitiems miestams ir rajonams teks mažiau lėšų, jei nebus rasta, kuo tai kompensuoti.
Tad savivaldybių laukia kova už geresnį kąsnį pasitelkiant savo rėmėjus Seime ir Vyriausybėje.
