Taip jis trečiadienį Seime žurnalistams komentavo žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, esą šauktiniams pateikiamu psichologiniu testu siekiama atsijoti homoseksualius asmenis.
„Mūsų visuose įstatymuose ir įsakymuose nėra jokios diskriminacijos lytinės orientacijos klausimu. Kariuomenėje gali tarnauti ir heteroseksualūs, ir homoseksualūs asmenys, mes pagal tokį principą (lytinės orientacijos) neatmetame karių, kurie tinkami tarnauti Lietuvos kariuomenėje“, – sakė J.Olekas.
Komentuodamas psichologinio teisto klausimus, tarp jų apie norą būti moterimi, pomėgį skinti gėles, J.Olekas sakė, jog jie yra skirti nustatyti žmogaus psichologinei būsenai, „ar jis tinkamas kariuomenei, ar ne“.
Naujienų portalas klaipeda.diena.lt savo publikacijoje kelia klausimą, ar homoseksualūs asmenys kariuomenėje nepageidaujami, ir joje remiasi šauktinių įspūdžiais iš psichologinio testo.
Taip pat pakalbintas Klaipėdos šaukimo punkte ne vieną dešimtmetį dirbantis psichiatras Kęstutis Ramanauskas, kuris, pasak portalo, „neslėpė, kad testu iš dalies gali būti mėginama išsiaiškinti šauktinio seksualinę orientaciją“.
„Pagal tai aš juos ir nurašau. Nors sakoma, kad ligos nėra, bet ji yra. Psichoelgesio sutrikimai yra ne ta orientacija. Nors kiti kitaip mano. Juk toks žmogus bus patyčių objektas kariuomenėje ir jis neištarnaus visų devynių mėnesių“, – naujienų portalas cituoja psichiatrą.
