Diskusijoje buvo iškeltas šauktinių klausimas – politikai siūlo privalomąjį šaukimą į pradinę karo tarnybą grąžinti visam laikui, o ne 5 metams.
Kibernetinę ataką prilyginti ginkluotai
Pirmasis pranešimą pristatė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas. Jis pabrėžė, kad šiuo metu yra matomas Rusijos karinės galios demonstravimas ir Karaliaučiaus srities tikslinis militarizavimas.
„Mes turime informacijos, kad šiuo metu Rusija yra nepajėgi inicijuoti karinio konflikto prieš NATO, bet stipriai ir realiai norime pasakyti, kad Vakarų šalys nejaučia, kad gyvename hibridinio karo zonoje.
Ateityje NATO rėmuose turime aiškiai susitarti, kad informacinis, kibernetinis ar kitoks užpuolimas yra prilyginamas ginkluotam užpuolimui ir tai reikštų Šiaurės Atlanto sutarties 5-ojo straipsnio aktyvinimą“, – sakė A.Paulauskas.
Jis pabrėžė, kad Lietuva turi per daug neparengto rezervo, kuriam įsilieti į kariuomenę reikia apmokymų. Grėsmės akivaizdoje, tai neleistų reaguoti operatyviai.
„Spręskime, ar tik penkerius metus mums reikia šauktinių. Galiu pasakyti, kad reikia ilgiau, gal net visam laikui“, – sakė A.Paulauskas. Jis pabrėžė kad apie tai reikės diskutuoti rudenį. A.Paulauskas pažymėjo, kad reikėtų svarstyti ir apie patriotinio auklėjimo pamokas mokyklose.
(NSGK) pirmininkas atkreipė dėmesį, kad reikia stiprinti žvalgybos ir kontržvalgybos pajėgas: „Būtent jos turi pirmos pastebėti ir užkardyti hibridinės formos grėsmes.“
Pafrontės valstybė
Šauktinių grąžinimui visam laikui pritarė ir opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė. Ji pabrėžė, kad jeigu šauktinių sistema vėl būtų visam laikui, tuomet paaugliai dar mokyklose nuspręstų, ar norėtų prisijungti prie kariuomenės.
„Būkime realistais – po 5 metų karinės grėsmės Lietuvai nebus sumažėję. Gali būti priešingai, tik padidėję. Todėl neapgaudinėkime nei savęs, nei žmonių – ir po 5 metų Lietuvai reikės šauktinių kariuomenės, tam kad turėtume pakankamai didelį ir tinkamai parengtą kariuomenės rezervą. Todėl jau dabar partijos turi susitarti, kad visuotinė šauktinių sistema yra sugrąžinta ne 5 metams, o visam laikui“, – Seime sakė A.Kubilius.
A.Kubilius pabrėžė, kad Vladimiro Putino agresyvus elgesys Ukrainoje arba dar vienas Putino karas. Ir jis gali tęstis dar daugelį metų. „Mes turime tai suprasti ir turime tam tinkamai pasiruošti. Kartais man atrodo, kad mes vis dar gyvename naivių iliuzijų veikiami – kad tai greitai pasibaigs, kad tai mūsų nepalies, kad viskas kažkaip greitai normalizuosis.
Rusijoje įnirtingai ir agresyviai kovojama už griūvančios paskutinės imperijos Europos kontinente išsaugojimą, ir tai reiškia, kad mes, net jei mūsų ir nepalies tiesioginė agresija, gyvensime kaip pafrontės valstybė“, – sakė A.Kubilius.
Įžvelgia grėsmę šratasvydyje
Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis Seime įvardijo hibridinio karo elementus, su kuriais susiduria Lietuva. Tai ardomoji veikla, ekstremizmas, informacinės ir kibernetinės atakos, šnipinėjimas.
D.Jauniškis pabrėžė, kad kibernetinės atakos gali paveikti visą valstybės raidą. Kalbėdamas apie šnipinėjimą, VSD vadovas sakė, kad Lietuva susiduria su netradicine priedanga ir suaktyvėjusiu verbavimu.
„Susiduriame su intensyvesniais bandymais verbuoti mūsų piliečius, ypač taikiniais tampa žmonės, kurie išvažiuoja į Rusiją ar Baltarusiją, pasienyje, grubiai tariant, netgi yra tokių terorizavimo atvejų.
Kibernetinis šnipinėjimas yra stipriai suintensyvėjęs. Šengeno erdvė Rusijos ir Baltarusijos šnipams leidžia laisvai judėti po Europą“, – sakė D.Jauniškis.
Žiniasklaidos priemonių įsigijimas, globojami žurnalistai, priešiškos informacinės atakos, propaganda, socialinių tinklų išnaudojimas – tuo naudojasi Rusijos žvalgybininkai.
VSD vadovas pabrėžė, kad Lietuvai priešiška valstybė stengiasi skatinti socialinį nepasitenkinimą, bandant organizuoti mitingus prieš Vyriausybės ar politikų veiklą. Daugėje ir protestų prieš NATO. Vienas geriausių pavyzdžių – tikslinis protestas nukreiptas prieš NATO, kuris vyko prie JAV ambasados.
Be to, VSD direktorius pabrėžė susirūpinimą šratasvydžio klubų veikla. Kai kurie šratasvydžio klubai savo pratybų metu Lietuvoje ir kitose šalyse imituoja Rusijos specialiųjų pajėgų taktiką.
Šių klubų nariai iš Lietuvos kartu dalyvauja pratybose su Rusijos ir Baltarusijos komandomis, kurias organizuoja buvę arba šiuo metu esantys Rusijos specialiųjų pajėgų kariai.
„Įžvelgiame rimtą grėsmę, nes kai kurių klubų nariai karine prasme stengiasi dirbti su taktika, kuri yra artima Rusijos kariuomenei“, – sakė D.Jauniškis.
VSD direktorius pabrėžė, kad taip paruoštos komandos vėliau galėtų veikti kaip diversinės grupės šalies viduje.
