Pasijuokti galime nebent iš trumpo anekdoto: „Aš ne buldozerininkas, aš kraštovaizdžio architektas.“ Arba iš nevykusio bandymo prostitutes vadinti sekso darbuotojomis.
Tačiau kai kas iš eufemizmų srities nūnai visai nejuokinga. Kad ir ne tik Vilniui galvos skausmu virtęs nacionalinis stadionas. Buvome įpratę taip vadinti griaučius prie „Akropolio“.
Pasirodo, ne. Vilniaus savivaldybės tarybos posėdyje mero R.Šimašiaus patarėja D.Bardauskienė politikams įsakmiai nurodė stadioną su futbolo aikšte vadinti tik fizinio aktyvaus poilsio objektu. Mat ES sporto įrenginių nefinansuoja, o Vilnius tikisi sulaukti europinių lėšų stadiono (atsiprašau, aktyvaus poilsio objekto) statybai užbaigti.
Būdami išauklėti po tokio viešo instruktažo tarybos nariai pirštų prie smilkinių nepasukiojo. Bet savo pamąstymus išdėstė garsiai.
„Jei iš tiesų bus kreiptasi į ES dėl pinigų skyrimo ir netyčia ES pinigų skirstytojai peržiūrėtų tarybos posėdžio stenogramą, tai vargiai ar padėtų gauti Europos pinigų“, – delikačiai užsiminė opozicinės Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) atstovas Ž.Šilgalis.
Bet mero patarėjai tai buvo nė motais. Aktyvaus poilsio objekte ketinama įrengti ir biblioteką. Bet biblioteka jos vadinti taip pat nevalia. Todėl vieta, kurioje bus sukauptos knygos ir kiti informacijos šaltiniai, vadintina komunikacijos ir informacijos centru.
Turbūt persistengė ir Ž.Šilgalis: kažin ar ES klerkai gilinsis į kažkokio posėdžio stenogramą. Išprievartauta kalba įpratę kalbėti biurokratai turbūt ir nesuprastų, kas čia ne taip.
Bet mes, pasikvietę Šveicarijos ar Anglijos rinktinę žaisti futbolo rungtynių į aktyvaus poilsio objektą Vilniuje, tikrai sulauktume klausimų: ar viskas gerai mūsų galvoms?
