Seimo sudaryta komisija An-2 tyrime deda tašką

Seime sudaryta komisija užbaigė tyrimą dėl į Baltiją jūrą panirusio lietuvių orlaivio An-2 paieškos ir gelbėjimo operacijos. Penktadienį jie parengė išvadas, kurios bus teikiamos ateinančią savaitę priimti Seimui.

Seime sudaryta komisija užbaigė tyrimą dėl į Baltiją jūrą panirusio lietuvių orlaivio An-2 paieškos ir gelbėjimo operacijos.<br>KAM nuotr.
Seime sudaryta komisija užbaigė tyrimą dėl į Baltiją jūrą panirusio lietuvių orlaivio An-2 paieškos ir gelbėjimo operacijos.<br>KAM nuotr.
A.Paulauskas.<br>T.Bauro nuotr.
A.Paulauskas.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lina Bartkutė

Jun 19, 2015, 2:25 PM, atnaujinta Oct 30, 2017, 7:05 AM

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas priminė, kad visa tvarka buvo priimta ne vieno ministro ir vienos Vyriausybės.

„Kol toks įvykis neįvyko buvo labai sunku pamatyti sistemos trūkumus. Vieno atsakingo asmens mes neįvardijame“, – sakė pirmininkas.

Drausti visus orlaivius

Komiteto siūlymu, visi orlaiviai turėtų būti apdrausti.

„Mūsų nuomone, reikėtų drausti orlaivius. Šį kartą jis buvo neapdraustas ir visa našta tenka valstybei. Mes klausėme „Klaipėdos avialinijų“: „Kaip jūs kompensuosite?“ Jie atsakė tiesiai šviesiai – bankrotas“, – teigė NSGK pirmininkas Artūras Paulauskas.

Parengtose išvadose nurodoma, kad reikia stiprinti skrydžių saugos taisykles ir jas reikia aiškiau apibrėžti skrendant per jūrą ar kitus vandens telkinius. Taip pat kalbama apie privalomą gelbėjimo priemonių sąrašą. Dabar jei skrydis neviršija 100 jūrmylių nuo sausumos, pilotai gali neturėti nei gelbėjimo priemonių, nei avarinių švyturių.

„Reikia turėti švyturius ir kitas gelbėjimosi priemones. Ryšio palaikymas kertant per jūrą būtų privalumas“, – sakė A.Paulauskas.

Privalo pranešti apie skrydžius

Pasak pirmininko, lakūnai apie savo skrydžius dažnai nepraneša. Komitetas siūlo įvesti griežtą atsakomybę už tai.

„Taip pat turėtų būti aiškiau apibrėžtas reagavimo laikas. Ne tik po pusės valandos pradėti gelbėjimo operaciją. Palangos skrydžio valdymo centras bandė su An-2 susisiekti apie 200 kartų. Jiems kilo įtarimų, tačiau jie išlaikė tuos terminus“, – pasakojo pirmininkas.

Pasak komiteto pirmininko, turi būti sutvarkyta ir oro stebėjimo sistema, kad būtų galima matyti, o jei negalima matyti skrendančių objektų, kad turėtume susitarimus su visomis mūsų kaimynėmis ir gautume informaciją operatyviai, kur buvo pastebėtas orlaivis ir kur jis galėjo prarasti ryšį.

Komitetas taip pat priėmė išvadą, kad komunikacijoje buvo padaryta daug klaidų.

„Visuomenei ir žiniasklaidai nebuvo išaiškinta, kiek pajėgumų buvo. Mūsų nuomone, jų buvo pakankamai. Ši vieta gelbėjimo operacijoje labai silpna ir taisytina“, – sakė A.Paulauskas.

Seimas NSGK suteikė laikinosios komisijos įgaliojimus tirti lėktuvo avarijos, paieškos ir gelbėjimo operacijos aplinkybes, o darbą įpareigojo baigti iki birželio 30 dienos, bet komiteto nariai tyrimą baigė greičiau.

Dingo be žinios

Iš Geteborgo į Klaipėdą skridęs „Klaipėdos avialinijų“ lėktuvas An-2 su patyrusiais lietuviais pilotais Adolfu Mačiuliu ir Alvydu Selmistraičiu virš Baltijos jūros dingo gegužės 16 dienos popietę.

Po trijų parų lėktuvas buvo rastas Baltijos jūros dugne, už daugiau nei 100 kilometrų nuo kranto, 124 metrų gylyje.

Orlaivyje buvo rastas vieno piloto kūnas. A.Mačiulio palaikai buvo iškelti birželio pradžioje, o nustatyta mirties priežastis – paskendimas. Tuomet lėktuvas buvo apžiūrėtas po vandeniu ir vėl nuleistas į dugną.

Antrasis pilotas A.Selmistraitis paskelbtas dingęs be žinios.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.