Negyvenamajame pastate įsikūrę benamiai sudarė idealias sąlygas veistis ir klestėti žiurkėms.
Jau prieš kiek laiko Vasario 16-osios ir Kranto gatvių kampe gyvenantys žmonės ir čia įsikūrę verslininkai ėmė skųstis žiurkių atakomis.
Bandydami patekti į gyventojų namus graužikai ieško landų, o neradę graužia duris, rausiasi po pamatais.
Gatvės pradžioje esančių parduotuvių, kavinių ir biurų darbuotojai dabar bijo atidaryti duris į kiemą ar gatvę, kad pro jas nešmurkštelėtų žiurkė.
Ilgauodegės nesibijo ir vidury dienos prabėgti šaligatviu tiesiai praeiviams pro kojas. Tabako krautuvėlę šalia žiurkyno turintis panevėžietis pasakojo, kad karštą vasaros dieną vos sustojus prie šaligatvio pulkelis graužikų susirenka po automobiliu.
„Šviečiant saulei keliolika žiurkių ant pievos žaidžia, šildosi. Iš pradžių maniau, kad čia šinšilos, bet paskui supratau, jog žiurkės taip įsidrąsino, kad net nebesibaimina pro jas einančių žmonių“, – sakė šalia žiurkyno patalpas nuomojančios Raudonojo Kryžiaus draugijos atstovė.
Savivaldybė negali biudžeto lėšomis tvarkyti privačių verslininko valdų. O pats verslininkas, dabar gyvenantis Vilniuje, nejaučia pareigos naikinti sparčiai besidauginančių žiurkių.
Jis tvirtino, kad šiukšlių, kurios privilioja graužikus, prineša patys panevėžiečiai.
„Mes galime tik tarpininkauti, surasti įmonių, kurios sutiktų nemokamai išspręsti problemą. Tačiau pirmiausia turime gauti verslininko leidimą įeiti į jo valdas“, – sakė Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna.
Neseniai bendrovės „Dezinfa“ Panevėžio padalinio vadovas pasiūlė savivaldybei nemokamai padėti atsikratyti žiurkių, siautėjančių miesto centre.
„Dezinfos“ atstovas Rolandas Vinkšnelis tvirtino, kad norint išnaikinti miesto centre įsikūrusias žiurkes teks kelis kartus dėlioti jaukus, po to rankioti gaišenas.
Specialisto nuomone, žiurkių naikintojų taikiniu taps mažiausiai keturi miesto centre esantys namai.
