„Lietuvos verslo paramos agentūrai (LVPA) privalėsime grąžinti 0,4 mln. eurų, be to, vyksta bylinėjimasis su dar 0,2 mln. eurų reikalaujančiu rangovu“, – nuostolius skaičiavo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Eduardas Bivainis.
Dar per 0,3 mln. eurų išleista galimybių studijoms, pastato pirkimui, techniniam projektui, kitiems darbams, tad Šiaulių miestui padaryta visa žala perkops 1 mln. eurų.
Nuslėpė tikrąją tiesą
Šiaulių meras Artūras Visockas penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje pažymėjo, kad šį palikimą pirmtakai paliko sąmoningai ir tokį elgesį pavadino „negražiu gudravimu“.
Politikas pakartojo, kad norėtų gyventi Menų inkubatorių turinčiame mieste, bet apgailestavo, kad graži idėja buvo sugadinta: „Projektą pavadinčiau metastaze, kurios turi nelikti ateities kartoms“.
Spaudos konferencijoje pažymėta, kad nuo pat pradžių visuomenei buvo pilamas sąmoningas melas. Buvo žinoma, jog savivaldybei šis ES fondų remiamas projektas kainuos apie 1,3 mln. eurų, bet oficialiai tikinta, kad prisidėti reikės keliolika kartų mažesne suma.
Vadovė kratosi atsakomybės
Dabar paskaičiuota, kad tęsiant šį projektą nuostoliai tik didėtų. Tašką jau buvo galima padėti, bet vietoje trypčioja projektą vykdančios Šiaulių regiono plėtros agentūros (ŠRPA) vadovė Jolita Butkutė – neteikia dalininkams jokių sprendimų.
„Viešosios įstaigos vadovas privalo priimti sprendimą, o tada jį pateikti svarstyti dalininkams – regiono savivaldybėms. Kol kas nedaroma nieko, o tai galima pavadinti tik atsakomybės vengimu“, – pažymėjo Šiaulių meras.
A.Visockas sakė, kad šis klausimas bus pateiktas Šiaulių miesto tarybai. Posėdis numatytas liepos 9-ąją, bet tikimasi, kad ŠRPA vadovė pagaliau pradės daryti tai, ką privalo.
Pastatą teks konservuoti
Savivaldybės administracijos direktorius E.Bivainis pripažino – dar nežinoma, ką daryti su apleista griuvena, netrukus sugrįšiančia savivaldybei.
„Pagrindinė problema yra pastatui kultūros paveldo statusas, todėl jį teks konservuoti – kuo skubiau uždėti bent stogą“, – sakė E.Bivainis.
Kitos išeities Šiaulių miesto savivaldybė neturi, nes paminklosaugininkai seniai grasina baudomis už nykstantį pastatą.
Svarstoma galimybė jį vėliau pasiūlyti privačiam verslui, ieškoti kitų išeičių.
Pastatą pirko iš mero bičiulio
Šiaulių miesto savivaldybė šią apleistą griuveną su po gaisro susmukusiomis stogo konstrukcijomis pirko iš tuomečio mero Genadijaus Mikšio bendrapartiečio ir asmeninio bičiulio Stasio Karitono. Jam atseikėta dosniai – 94 tūkstančius eurų.
Prieš tai griuvena skubos tvarka buvo pripažinta kultūros paveldu – tik tokia pastatatui buvo galima gauti europinę paramą. Perkant šį laužą kartu be konkurso įsigytas ir techninis projektas, už kurį atseikėta dar 72 tūkstančiai eurų.
Pinigų nepagailėta ir dviejų galimybių studijų rengėjams – jų triūsas kainavo dar per 100 tūkstančių eurų. Be to, savivaldybės įmonė investavo į šioje teritorijoje esančios šiluminės trasos atnaujinimą.
Į nuodų grėsmę numojo ranka
Kažkodėl pinigų nepakako tik gruntui ištirti, nes ši teritorija – tikra nuodų kloaka.
Savivaldybė anksčiau užsakė įmonę, kuri paėmė mėginius beveik visoje buvusios „Elnio“ odų fabrikos teritorijoje. Tyrimai parodė, kad žemėje yra tikra nuodų bomba.
Netirtas liko tik Menų inkubatoriaus pastatas ir po juo esantis sunkiaisiais metalais užterštas dirvožemis.
Tuometė miesto valdžia priėmė saliamonišką sprendimą – teritoriją tirti tada, kai baigsis Menų inkubatoriaus statybos.
Politikų interesai badė akis
Menų inkubatoriaus, kurio kratėsi net vietos menininkai, projektas ne kartą kabėjo ant plauko, bet kaip savo dvare šeimininkavusi tuometė valdančioji dauguma nepasidavė.
Iš pradžių rangos konkursą buvo laimėjęs bendrovės „Meba“ ir įmonės „Jupojos statybinės medžiagos“ konsorciumas. O pastarosios įmonės vienas bendraturčių – užkulisiuose tikruoju miesto šeimininku vadintas milijonierius Vidmantas Japertas.
Dėl prokuratūros tyrimų ir teismų buvo skelbti kiti konkursai, bet jų laimėtojai atsisakė dirbti.
Galiausiai į statybvietę grįžo ne vienos skandalingos istorijos išgarsinta bendrovė „Meba“. Ši įmonė turėjo dirbti kartu su bendrove „Konsolė“, bet pastarosios statybininkai išvis nepasirodė.
Politikų pastangas įvertino rinkėjai
Ne vieną projektą žlugdžiusi įmonė dirbo vėžlio greičiu, bet pinigai jai plaukė upe. Pavyzdžiui, pernai gegužę už kelių darbininkų pamojavimą kūjais buvo atseikėta beveik 0,35 mln. eurų.
Po to stebuklai liovėsi – statybvietė ištuštėjo, pradėta beviltiškai atsilikti nuo darbų grafiko. Nepaisant to, „Mebos“ vadovai su užtarėjų pulku iš savivaldybės bandė reikalauti, kad kranelį užsukusi LVPA pervestų pinigus už neva atliktus darbus, bet nepešė nieko.
Į kaulintojų chorą buvo įsijungęs ir tuometis Šiaulių meras Justinas Sartauskas, priekaištavęs, kad dori statybininkai neatgauna uždirbtų 200 tūkst. eurų.
Atsitokėta tik prieš pat savivaldos rinkimus – nutraukta sutartis su bendrove „Meba“, bandyta ieškdoti kito rangovo. Tačiau į kvietimą atsiliepę statybininkai paprašė mokėti tiek, kad ir projekto šalininkų rankos nusviro.
Šiaulių politikų triūsas švaistant pinigus neliko neįvertintas – po rinkimų prie valdžios vairo neliko nė vieno senbuvio, nors jų monolitas ir atrodė nepajudinamas.
