Kaip sustabdyti nepageidaujamų komentarų srautą?

Nors įžeidžiantys komentarai ne vieną lietuvį privedė iki teismo durų, noras išsilieti internetinėje erdvėje niekur nedingo. Praėjusią savaitę Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) dar kartą pakartojo, kad už trečiųjų šalių komentarus atsakomybę turi prisiimti interneto svetainės.

Arnoldas Lukošius.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Arnoldas Lukošius.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Rasuolė Bauraitė

2015-06-22 20:04, atnaujinta 2017-10-29 19:59

Estiškas naujienų portalas „Delfi“ buvo pripažintas atsakingu už puslapyje skelbtus įžeidžiančius komentarus.

„Toks EŽTT sprendimas yra signalas redakcijai pirmiausia nerašyti, kad už komentarų turinį redakcija neatsako“, – „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje kalbėjo Žurnalistų etikos inspektorės patarėjas Deividas Velkas.

Anot jo, toks nutarimas naujienų portalus turėtų priversti iš pasyvaus stebėtojo pereiti prie aktyvaus veikėjo vaidmens ir pradėti filtruoti skaitytojų rašomus komentarus.

„EŽTT sprendimas nepaverčia redakcijos atsakinga, jis įpareigoja nedelsti“, – kalbėjo D. Velkas.

Žmonių elgesys skiriasi

Rašytojas Aidas Puklevičius laidoje kalbėjo, kad vienas iš būdų, kaip kovoti su nepageidaujamo turinio komentarais, yra jų tiesiog neleisti.

„Kai kurie žmonės savo tinklaraščiuose neleidžia komentarų, arba jie turi praeiti paties autoriaus cenzūrą. Tą patį galima padaryti ir portaluose – tiek rankiniu, tiek automatiniu būdu, algoritmas spręstų, ar šis komentaras praeina ar nepraeina moralės filtrus“, – kalbėjo apžvalgininkas.

A. Puklevičius pastebėjo, kad yra milžiniškas skirtumas, kaip žmonės bendrauja realybėje ir internetinėje erdvėje.

„Yra didžiulė takoskyra tarp to, kaip žmonės šneka akis į akį ir to, ką jie varo internete. Mes labai klystume, jei vertintume visuomenę pagal komentarus internete“, – kalbėjo A. Puklevičius.

„Facebook“ galėtų padėti

Po tokio EŽTT sprendimo internetinė komentatorių erdvė turbūt radikaliai nepasikeis, tačiau yra keli variantai, kuriais įmanoma pagerinti komentavimo metodiką.

„Komentatoriai galėtų būti registruoti per „Facebook“ ir rodytų savo veidą. Jeigu žmonės nenori rodyti savo veido, jie galėtų registruotis portaluose, kur jie nurodytų visus savo duomenis“, – kalbėjo portalo lrytas.lt žurnalistas Arnoldas Lukošius.

Pasak A. Puklevičiaus, dauguma portalų kaip tik turėtų būti suinteresuoti turėti kuo daugiau registruotų vartotojų.

„Registruoti vartotojai yra visai kita tikslinės rinkodaros erdvė. Visai kitaip gali adresuoti reklamą“, – kalbėjo rašytojas.

Anot D. Velko, Žurnalistų etikos inspektorė skundų apie netinkamus komentarus internete sulaukia nedaug.

„Praėjusiais metais dėl komentarų internete turėjome 102 tyrimus. Skundų būna vienas kitas, tačiau jie labai dažnai išsisprendžia, nes dažniausiai komentarai yra pašalinami“, – kalbėjo D. Velkas.

Laidos „Lietuva tiesiogiai“ transliaciją ir visų praėjusių laidų įrašus galite žiūrėti internetiniame „Lietuvos ryto“ televizijos puslapyje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.