Jos net neslėpė, jog bastosi po Europos didmiesčius su netikrais pasais ir iki šiol neįkliuvo.
Koks čia porūšis? Nagi tų, kurios buvo nelegaliai pervežtos apykiauriu laivu iš Afrikos ir nenuskendo. Italijoje jų statusas aiškus – kišti gatvėje ranką praeiviams, šį tą pardavinėti, bandyti pasigerinti gyvenimą naujai atplukdytų afrikiečių sąskaita ir tyčiotis iš šalies, kuri – būkime atviri – sukandusi dantis jas priėmė.
Rygoje susitikau su vokiečių žurnalistu, kuris vadovauja Europos Sąjungos institucijų tarnybiniam naudojimui skirtai apklausai, ką iš tiesų šalių narių gyventojai mano apie savitarpio pagalbą.
„Duomenys gauti dar ne iš visų šalių, bet atsakymai sukrėtė. Europa yra savanaudiška ir nė nemano savo paklodės kampučio atiduoti kuriai nors kitai šaliai. Jei nebūčiau kilęs iš Rytų Europos, tikriausiai laikyčiausi visų susitarimų ir neviešinčiau atsakymų, bet ne taip smarkiai vertinu savo darbo vietą, jog niekada neprasitarčiau, kuo europiečiai netiki“, – atvirai pasakojo Michaelis.
„Pabėgėliai iš Afrikos yra verslas. Jeigu Europa įteisins kvotas, laivų iš juodojo žemyno tik daugės, o mūsų gatvės virs viešnamiais“, – teigė italų pareigūnas anketos atsakymuose.
Kadangi apklausos anoniminės, Michaelis tiki, kad atsakymai – nuoširdūs. Graikai, italai ir ispanai apie atvykėlius kalba kaip apie pasaulio pabaigą, nuo kurios nepabėgtų net Nojaus laivas.
Savo akimis graikų salose esu mačiusi didžiules grupes atvykėlių, maitinamų iš masyvių katilų tiesiog gatvėse. Ten buvo dešimtys jaunų vyrų ir vos pora moterų su vaikais – į laivus įsispraudė stiprieji, o ne tie, kuriems iš tikrųjų reikia pagalbos.
Tačiau linksmina pietinės Europos gyventojų požiūris, kaip turi elgtis pabėgėlių klausimu Rytų Europa: būtinai priimti. Ir ne pagal savo galimybes, o tiek, kiek reikia: mechaniškai visiems išdalinti, ir baigta.
Apklausos duomenys rodo, kad lenkai, latviai, lietuviai ir estai irgi iš visų jėgų stengsis sumažinti atvykėlių skaičių. Kokius argumentus jie nurodo? Pernelyg skirtingą kultūrą, šalies nepasirengimą teikti masiškai imigruojantiems žmonėms socialinę, psichologinę ir ekonominę pagalbą, menkas galimybes juos integruoti bei baimę, kad imigrantų iš Afrikos salos taps naujaisiais Europos harlemais.
„Taip, mes rasistai. Esame per maža tauta, kad galėtume užsisodinti ant sprando naują bangą atvykėlių. Nesusitvarkome su tais, kurie atvyko prieš 50 metų“, – atsakymuose parašė vienas iš apklaustų estų.
Tačiau daug įdomesni atsakymai apie karinės pagalbos teikimą, jeigu kaimynai iš Rytų ryžtųsi žengti į jiems anksčiau priklausiusį bloką. Graikai su italais kategoriškai sako, jog tai – ne jų reikalas.
„Jei Lietuvos prezidentė šokinėja prieš Putiną, tai – jos asmeninis reikalas. Jeigu rusai ten ateis, ne italų galvos skausmas rėksnius lietuvius ginti“, – tai irgi citata iš atsakymų.
Tačiau daug labiau Michaelį šokiravo jo tėvynės Vokietijos gyventojų požiūris į užpultos ES šalies gynimą: 60 procentų vokiečių atsakė, kad jie nemato jokios būtinybės ginti su agresyviuoju kaimynu besiribojančiu šalių.
Argumentai elementarūs: mūsų, vokiečių, su Baltijos šalimis nesaisto tokie stiprūs ekonominiai ryšiai, kad rizikuotume erzindami Rusiją. Dauguma respondentų mano, kad Baltijos šalių gyventojai, ypač lietuviai, neadekvačiai vertina tarptautinę situaciją, grėsmes sutirština, elgiasi nediplomatiškai ir savo elgesiu prašyte prašosi juos sunaikinti.
Ką vokiečiai mano apie NATO lėktuvus ir šiokią tokią ginkluotę, siunčiamą į Baltijos šalis? Kai lėktuvas suko ratą apie Rygos oro uostą, kiekviename pakraštyje stūksojo stambūs, pilki ir pilvoti us air force iš Amerikos. Vokiečiai anketos atsakymuose tvirtina, kad su tikrąja Europos šalių gynyba tie sunkūs lėktuvai neturi nieko bendra: Jungtinės Amerikos Valstijos intensyviai keičia ginkluotę, todėl senus trantus reikia kažkur priglausti. Baltijos šalys tam tiks – vistiek jos neturi iš ko rinktis.
Dar vokiečių atsakymuose parašyta, kad šiuo metu Rusija patrigubino išlaidas ginkluotei ir kariškių atlyginimams, nes tik ginklų pardavimas šiai šaliai dar duoda pelno. Tą patį jie sako apie Ameriką.
Jeigu mes visi rimtai reaguotume į apklausas, kurias visada užsako suinteresuotos grupės, turėtume susivokti, jog esam vieni, nelabai kam rūpime ir bėdos atveju kepurnėsimės patys. Bendros Europos nėra – tik iliuzija.
Ot taip, nelegalės afrikietės! Pabandykite iš lietuvių pasišaipyti Vilniaus gatvėse – spjausiu į snukį!
