Tačiau parlamentarų užmojai sumažinti prezidentės galią Generalinei prokuratūrai kol kas nevirto jokiomis teisės naujovėmis.
Užtat Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė pateikė visiškai netikėtą idėją, kaip trys aukščiausi politikai galėtų pasidalyti įtaka Vadovybės apsaugos departamentui (VAD).
Šis sumanymas žaibiškai virto įstatymo pataisa, kuri iš esmės keistų ne tik VAD vadovo skyrimo tvarką, bet ir departamentą paverstų kitokia institucija.
Dabar VAD direktorių skiria ir atleidžia vidaus reikalų ministras. L.Graužinienė pasiūlė, kad šį pareigūną penkerių metų kadencijai skirtų prezidentas premjero teikimu, pritarus Seimo pirmininkui.
Tokia tvarka negirdėta ne tik Lietuvoje, bet ir, ko gero, Europoje. Todėl nenuostabu, jog dėl pateikto projekto viešojoje erdvėje įsiplieskė skandalas. L.Graužinienei neliko nieko kita, kaip teikti pataisą savo pataisai, – atsirado nuostata, jog VAD direktoriaus skyrimui pritartų ne Seimo pirmininkas, o Seimas.
Vis dėlto ir tokia numatoma tvarka kelia ginčų. Juk departamentas savo užduotis dažnai vykdo ne savarankiškai, o drauge su policija ir Vidaus reikalų ministerija (VRM), kuriai dabar ir yra pavaldus.
Vidaus reikalų ministro S.Skvernelio teigimu, VAD ir toliau remsis jo vadovaujamos ministerijos pajėgumais, bet biudžetą turės jau atskirą, todėl tokia pertvarka gali būti naudinga nebent departamento vadovams.
Mat VAD direktorius galės pats skirti pavaduotojus, pertvarkyti įstaigos padalinius, etatų struktūrą, savarankiškai valdyti finansus. O pinigų, ministro nuomone, bus skiriama daugiau, nors 800 departamento darbuotojų darbo užmokestis ir taip vienas didžiausių VRM sistemoje.
Suprantama, VAD vadovas gali norėti būti pats sau ponas ir nepriklausyti nuo vidaus reikalų ministro, juo labiau kai pakvimpa tikrinimais.
Šiuo metu po didinamuoju stiklu pakliuvo Viešojo saugumo tarnyba (VST).
Kaip rašė „Lietuvos rytas“, ji seniai virto savotiška institucijos vadovų tėvonija – trečdalis jos pareigūnų susiję giminystės ryšiais, pirmiausia su dabar jau buvusiu vadu S.Madalovu bei jo pavaduotoju J.Zautra.
Savaime įstatymas nedraudžia įsidarbinti giminaičio vadovaujamoje įstaigoje, bet tokia didžiulė tarpusavyje susijusių žmonių koncentracija jau kelia įtarimų, ar VST nėra įsigalėjęs nepotizmas. Tuo ir skundžiasi giminių klanams nepriklausantys pareigūnai.
Vidaus reikalų ministro nurodymu VST pradėtas vidaus tyrimas dėl galimo vadovų piktnaudžiavimo tarnyba.
Bet ne paslaptis, kad į pensiją paleidžiamas generolas S.Madalovas iki šiol turėjo tvirtą politinį užnugarį, teigiama, jog jį remia įtakingi konservatoriai.
Todėl S.Skvernelio užmojai griežtai papurtyti Vidaus reikalų ministerijai pavaldžias įstaigas sukėlė įtarimų, kad kerštaujant iš jo ir atimama teisė kontroliuoti VAD.
Kita vertus, siekdami būti toliau nuo uolumą rodančio ministro, patys VAD vadai galėjo kreiptis į jų tarnybai simpatizuojančią Seimo pirmininkę, kad ji teiktų departamento savarankiškumą numatančias įstatymo pataisas.
Aišku viena: VAD pavaldumas keičiamas visiškai nepaisant vidaus reikalų ministro nuomonės.
Tačiau buvęs policijos generalinis komisaras nenutylėjo šio pažeminimo.
Ministras netgi skėlė Seimo pirmininkei iš peties – jos pateiktas įstatymo pataisas pavadino politinio cinizmo pavyzdžiu ir įžvelgė siekius įtraukti statutinius pareigūnus į politines intrigas.
Tokie įtarimai gali būti ne iš piršto laužti. Juk savarankiška įstaiga tapęs VAD galėtų nekontroliuojamas vykdyti ir kriminalinės žvalgybos veiklą, o Lietuvoje šio pobūdžio informacija neretai tampa ir politinės kovos ginklu.
Beje, sukritikavęs pasiūlytą naują VAD direktoriaus skyrimo tvarką ministras metė iššūkį ne tik Seimo pirmininkei, bet ir prezidentei, ir premjerui. A.Butkevičius paskubėjo patvirtinti, kad pritaria pataisai, ir kartu vylėsi, jog tai nesukels konflikto valdančiojoje koalicijoje.
Bet konfliktas jau kilo. Ministras L.Graužinienės veiksmus tiesiai šviesiai įvertino kaip nepasitikėjimą juo ir leido suprasti, kad atsistatydins, jei įstatymo pataisos bus priimtos.
Be to, neatrodo, kad ministras liks vienas karys šiame politinio mūšio lauke.
Prezidentės pasirinktu kandidatu laikomas S.Skvernelis sulaukė ir formaliai jį delegavusių „tvarkiečių“ lyderio R.Pakso paramos. Pastarasis pareiškė, kad nepritaria pataisoms, ir pavadino jas neteisingomis.
Dar neaišku, ar prieštaringai vertinamam projektui pritaria ir kita valdančioji – Darbo – partija, kurioje L.Graužinienės pozicijos pastaruoju metu smarkiai pašlijusios.
Kad ir kaip būtų, politikos viršūnėse įsižiebė dar vienas su teisėsauga susijęs konfliktas.
Žinoma, neatmestina, kad VAD pertvarką gali tyliai numarinti Seimas.
