A.Mačiulio kraujyje teismo medicinos ekspertai nustatė 0,77 promilės alkoholio, bet yra duomenų, kad jis sėdėjo antrojo piloto vietoje, tad galimai lėktuvą valdė jo kolega.
Pilotas turi būti blaivus
Aviacijos ekspertas Vidas Kaupelis, paklaustas apie tai, ar lėktuvų pilotai turi kokias nors alkoholio vartojimą reglamentuojančias taisykles, kaip automobilių vairuotojai, sakė: „Pilotams galioja viena taisyklė – sėsdamas į lėktuvą negali būti išgėręs nė lašo alkoholio. Kad ir kaip į šią naujieną žiūrėtume, kažkokių teigiamų aspektų vargu ar rasime.
Mes iš tiesų nežinome, kas pilotavo lėktuvą. A.Mačiulis, mano turimomis žiniomis, sėdėjo antrojo piloto vietoje, o A.Selmistraitis – kairėje pusėje, kur ir yra kapitono vieta. Žiūrint formaliai, negalima teigti, kad lėktuvą pilotavo girtas žmogus.“
Įtampą lemia skrydžio sudėtingumas
V.Kaupelio teigimu, šiandien sunku spėti, kiek įtakos alkoholio vartojimo faktas galėjo turėti pačiai lėktuvo katastrofai: „Abejoju, ar tai galėjo būti susiję su lėktuvo gedimu, bet galimybei išsigelbėti įtakos veikiausiai turėjo. Žinoma, kaip buvo iš tiesų, niekas kol kas nepasakys.“
Paprašytas palyginti tokius parametrus kaip įtampa, reakcijos laikas ir kt., kuriuos patiria vairuotojas vairuodamas automobilį, su tais, kurie būtini lakūnui ore, pašnekovas sakė: „Skrydis skrydžiui nelygu, ir pateikti universalų atsakymą vargu ar galima. Įsivaizduokite Jurgio Kairio akrobatinį skrydį, kur svarbi kiekviena milisekundė, ir visai kas kita skrydis iš anksto suplanuotu maršrutu konkrečiame aukštyje, kai lėktuvą valdo autopilotas.“
Pasak V.Kaupelio, atsižvelgiant į skrydžio specifiką, skiriasi ir piloto įsitraukimas į skrydžio valdymą.
Pilotų blaivumą tikrina retai Pašnekovas patvirtino, kad girtumas yra gana rimta aplinkybė, kai ekstremalioje situacijoje reikia priimti skubų sprendimą ar reaguoti į nenumatytas aplinkybes.
V.Kaupelis pasakojo, kad nėra tokios procedūros, kai lipančių į kabiną pilotų blaivumas būtų tikrinamas reguliariai. Patikrinimų jie sulaukia gana retais atvejais. „Tai vyksta kokių nors inspekcijų patikrinimų metu, bet kasdien nėra daroma. Kalbu apie skrydžius mažesniais lėktuvais, nors pačios avialinijos gali turėti savo procedūras ir tikrinti savo iniciatyva. Su lėktuvais taip jau yra, jų juk ore nesustabdysi ir girtumo ore nepatikrinsi.“ Jo teigimu, tikrinti įmanoma tik prieš skrydį arba iškart po jo.
Faktai apie girtumą turės įtakos tyrimui
Susisiekimo ministerijos orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovas Bronius Merkys sako, kad į Baltijos jūrą nukritusio lėktuvo An-2 pilotui Adolfui Mačiuliui nustatytas girtumas turės įtakos tyrimui. „Aš manau, kad be abejo. Jeigu nebūtų įtakos, niekas nedraustų apsvaigusiam skristi. Net automobiliui valdyti įtakos turi, juo labiau – orlaiviui. Aš manau, kad tikrai turėjo įtakos – bent jau pasekmėms. Apsvaigęs žmogus ne visada gali priimti adekvačius sprendimus“, – BNS sakė B.Merkys.
„Be abejo, kad (girtumas) turės įtakos tam tyrimui“, – teigė jis. Pasak B.Merkio, jis kol kas nėra informuotas, kad A.Mačiuliui nustatytas lengvas girtumas, prokurorai jam yra pateikę tik preliminarią išvadą dėl piloto mirties – kad jis nuskendo. Anot B.Merkio, pilotams galioja nulio promilių reikalavimas. „Visai negali įpūsti“, – aiškino jis. Pasak Susisiekimo ministerijos atstovo, jo praktikoje girtas pilotas yra išskirtinis atvejis. „Čia išskirtinis atvejis, kiek esu aviacijoje, nelabai teko su tokiais atvejais susidurti. Vieną kartą buvo avarija, kur parasparnio pilotas buvo išgėręs. Bet čia profesionalas – jeigu taip iš tikrųjų yra, tai labai blogai. Visiems kolegoms, visuomenei susidarys toks vaizdas: ko jie girti skraido. Labai blogai, labai blogai vertinu“, – dėstė jis.
Blaivumas – pačių pilotų atsakomybė
Anot B.Merkio, dalies pilotų blaivumas yra paliktas jų pačių atsakomybei. „Dauguma aviakompanijų turi gydytojus, kurie tikrina pilotų sveikatą prieš skrydį, o privačių pilotų ar mažesnių aviakompanijų (pilotų) – tai pačių pilotų reikalas. Kaip ir automobiliu važiuojant kiekvieną kartą jūsų netikrina“, – pasakojo jis. Klaipėdos prokurorai ikiteisminį tyrimą atlieka dėl galimų darbų saugos reikalavimų pažeidimų ir dėl be žinios dingusio asmens. Dingusiu be žinios laikomas antras „An-2“ pilotas Alvydas Selmistraitis, jo kūnas nerastas. Iš Geteborgo į Klaipėdą skridęs „Klaipėdos avialinijų“ lėktuvas „An-2“ su patyrusiais lietuviais pilotais A.Mačiuliu ir A.Selmistraičiu virš Baltijos jūros dingo gegužės 16-osios popietę. Po trijų parų lėktuvas rastas Baltijos jūros dugne, už daugiau nei 100 kilometrų nuo kranto, 124 metrų gylyje.
