Prezidentei pasiūlius didinti išmokas vaikus globojantiems asmenims nuo 152 iki 304 eurų pasigirdo, kad net ir tokia suma nepaskatins lietuvių atverti savo namų durų tėvų globą praradusiems vaikams. Žiūrėdami į Norvegijos pavyzdį tautiečiai atsidūsta, kad už šios šalies globėjams skiriamas išmokas dažnam lietuviui širdis suminkštėtų priimti ne vieną, o kelis vaikus.
Žibalo į ugnį pila ir didelio atgarsio spaudoje sulaukusios istorijos apie emigrantų vaikus, kuriuos atėmę iš tėvų norvegai neva skuba įvaikinti ir taip sėkmingai gyvena iš solidžių išmokų.
Sumas išdavė per klaidą atsiųstas laiškas?
Emigrantų situacija besidomintis jau ne vienus metus Osle dirbantis lenkų kanalo „Polonia“ žurnalistas Henrikas Malinovskis teigė ne kartą girdėjęs pareiškimų, kad vaikų globa ir teisėmis besirūpinanti organizacija veikia kaip puikiai valdoma verslo kompanija.
„Barnevernet“ dažnai kaltinama, jog dirba kaip pelno siekianti organizacija. Esama nuomonės, kad žmonės renkasi nedirbti, o ima globoti vaikus ir jiems išlaikyti gaunamus valstybės pinigus laiko savo pajamomis.
Yra labai skirtingų duomenų, kiek iš tiesų gauna tokios šeimos. Šaltinių teigimu, suma gali siekti net iki 700 tūkst. Norvegijos kronų (apie 79 315 eurų/271 563 litų. – Aut. past.) per metus vienam vaikui. Nors, kaip minėjau, skaičiai skiriasi, valstybė moka tikrai gerai“, – sakė žurnalistas. Jis patikino, kad tokius skaičius jis sužinojo iš vienos šeimos, kuri per klaidą gavo laišką iš „Barnevernet“.
Dosniai finansuojama iš biudžeto
„Tame laiške buvo nurodytos sumos, kurias gauna globėjai. Tuo atveju buvo nurodyta, kad už vieną vaiką šeima per mėnesį gauna 24 tūkst. kronų (2719 eurų/9303 litų. – Aut past.) už vieno vaiko globą“, – kalbėjo pašnekovas ir pridūrė, kad suma tikrai svyruojanti, nes išmokų dydis priklauso ir nuo to, ar vaikas neturi kokių nors specialiųjų poreikių ir pan.
Kitais duomenimis, vidutiniškai išmoka šeimai už vieną vaiką siekia apie 7 tūkst. kronų per mėnesį (apie 793 eurai/2715 litų. – Aut. past.).
Anot H.Malinovskio, Norvegijos vyriausybė kasmet skiria 1,3 biliono Norvegijos kronų „Barnevernet“ finansuoti. Pašnekovo teigimu, iš šios sumos padengiamas visiškas šios tarnybos išlaikymas.
Kaltina kuriant dirbtinę paslaugų paklausą
Žurnalistas pasakojo, kad patiems norvegams jau kelia nerimą ir tai, kad vaiko gerovės priežiūros institucija „Barnevernet“ yra kontroliuojama pelno siekiančių verslininkų.
„Būtina paminėti tai, kad apie 60 procentų šios organizacijos kontroliuoja privačios kompanijos, valdančios centrus, kuriuose apgyvendinami vaikai. Taigi kalbame ne tik apie globėjų šeimas, bet ir apie tam tikras įstaigas, panašias į nedidelius namus, kuriuose apgyvendinami vaikai. Šiuose namuose gyvenantys vaikai laukia, kol bus surasta globėjų šeima ar kita gyvenamoji vieta“, – kalbėjo jis.
H.Malinovskio teigimu, nemažai tokių centrų priklauso garsiajai Norvegijos Wallenbergų šeimai, kuri taip pat valdo ir žinomą kompaniją „Aleris“, teikiančią sveikatos priežiūros paslaugas Norvegijoje. „Tai, kad net 60 procentų organizacijos yra privačiose rankose, reiškia, jog daugybė žmonių turi iš to pajamų, o verslas turi suktis. Norvegijoje pasigirsta kaltinimų, kad minėtų kompanijų paslaugų paklausa kuriama dirbtinai“, – pastebėjimais dalijosi žurnalistas.
Parama globėjams panaši į lietuvišką
Norvegijos ambasadoriui Lietuvoje Dagui Malmeriui Halvorsenui gandai apie pelningą vaikų priežiūros verslą nėra naujiena.
„Apmaudu, kad Lietuvoje Norvegijos vaiko gerovės sistema apaugo gausybe gandų, mitų ir kaltinimų – dauguma jų akcentuoja, kad vaikai gali būti atimami iš savo šeimų be adekvataus pagrindo, jog norvegų šeimos galėtų juos įvaikinti ir iš to užsidirbti. Problema yra gerokai išpūsta ir neatitinka tikrovės“, – tvirtino ambasadorius.
Pasak jo, daugelyje Europos Tarybos valstybių globojamų vaikų skaičius didesnis nei Norvegijoje, kurioje tik 0,5 proc. visų vaikų auga pas globėjus.
D.M.Halvorsenas pabrėžė, kad Norvegijoje globėjai vaiko priežiūrai vidutiniškai gauna apie 1500–1700 eurų. Tokia finansinė parama sudaro trečdalį vidutinio mėnesinio norvegiško atlyginimo, o savo proporcija šis santykis labai panašus į globėjų gaunamą paramą Lietuvoje.
8 iš 10 atvejų vaikas lieka namuose
Anot ambasadoriaus, Norvegijos vaiko apsaugos tarnyba „Barnevernet“ yra nepriklausoma institucija, veikianti savivaldos lygmeniu. „Ši tarnyba pirmiausia yra pagalbos tarnyba – 2012 metais ji padėjo 53 tūkst. vaikų. 8 atvejais iš 10 tai buvo savanoriška pagalba šeimoje, siekiant, kad vaikas ir toliau galėtų gyventi savo namuose – dažniausiai tai patarimai ir konsultacijos bei įvairios tėvų paramos priemonės, padedančios stiprinti tėvų globos vaidmenį.
Vaiko apsaugos tarnybos pagrindinis uždavinys – užtikrinti, kad vaikams ir jaunuoliams, gyvenantiems tokiomis sąlygomis, kurios gali pakenkti jų sveikatai ir vystymuisi, reikiamu laiku būtų suteikta reikalinga pagalba bei globa“, – teigė jis.
Premijų už emigrantų vaikus nemoka
Ambasadorius taip pat teigė girdėjęs ir tikrovės neatitinkančią informaciją, jog neva už iš emigrantų šeimų paimtus vaikus Norvegijoje vaiko gerove besirūpinantys socialiniai darbuotojai sulaukia materialinių paskatinimų.
„Patvirtinu, kad jokios premijos nėra skiriamos nei vietinėms savivaldybėms, nei valdininkams, nei tuo labiau paskiriamiems vaiko globėjams“, – kalbėjo D.M. Halvorsenas.
Šiuo metu Norvegijoje institucijų ar globėjų globoje gyvena 11 lietuvių vaikų, iš viso šioje šalyje gyvena apie 50 tūkst. lietuvių.
