VDU Garbės daktaro suteikimo iškilmėse Kaune dalyvavo kadenciją baigęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, VDU rektorius Zigmas Lydeka, Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, VDU akademinės bendruomenės atstovai. VDU rektorius Z.Lydeka Garbės daktaro regalijas B.Komorowskiui įteikė paskutinę savo, kaip universiteto vadovo, darbo dieną.
Tuo tarpu iš Vilniaus pasveikinti kaimyninės ES valstybės, strateginės sąjungininkės šalies, vadovo atvyko tik premjeras Algirdas Butkevičius ir tai staiga pakeitęs planus. Dar pirmadienį jis skelbė atvykti į Kauną negalėsiantis.
Prezidentės nebuvo
Kaune antradienį premjeras A. Butkevičius paaiškino, kad pagal iš anksto suderintą dienotvarkę jis turėjo dalyvauti Seimo posėdyje, kuriame buvo balsuojama dėl galimybės Rolandui Paksui dalyvauti Seimo rinkimuose.
„Tačiau prezidentė išvykusi, tad balsavimas Seime buvo atidėtas, todėl atvažiavau į Kauną susitikti su Lenkijos prezidentu“, – paaiškino A.Butkevičius.
Paklaustas, ar su B. Komorowskiu jis kalbės apie lenkiškų pavardžių rašybos problemą, premjeras atsakė, jog „jeigu bus tokia proga, taip“.
Lenkijos prezidentą trumpa kalba pasveikino V. Adamkus, pabrėždamas, kad abi tautos, lenkai ir lietuviai, drauge siekė laisvės ir demokratijos.
Atsakomosios kalbos metu B. Komorowskis pabrėžė, jog širdimi jis jaučiantis artumą Lietuvai, kad ir šioje šalyje yra jo šaknų. Žymus tarpukario Lietuvos kultūros ir politikos veikėjas, VDU profesorius Mykolas Riomeris buvo B.Komorowskio prosenelės brolis.
Ministras pirmininkas A.Butkevičius visos Lietuvos Vyriausybės vardu padėkojo aukštam svečiui už nuopelnus Lietuvai bei šalių santykių plėtojimui, už svarbų darbą Lenkijos Seime ir prezidento poste.
„Jūsų Ekscelencija, esu įsitikinęs, kad ir ateityje jūs svariai prisidėsite prie Lenkijai ir Lietuvai aktualių bendrų projektų įgyvendinimo, taip pat skatinsite abiejų šalių visuomenių, ypač jaunimo, dialogą ir suartėjimą. Tikiu, kad mūsų visų pastangomis ateityje galėsime džiaugtis nuoseklaus ir intensyvaus abiejų šalių visuomenių bendravimo vaisiais“, – sakė ministras pirmininkas A. Butkevičius. Pasveikinti Lenkijos prezidento neatvyko įtempta dienotvarke pasiteisinusi Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri antradienį tęsė vizitą Kroatijoje. Kaune buvo perskaitytas jos raštiškas pasveikinimas B. Komorowskiui.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslininkas Laurynas Kasčiūnas stebėjosi dėl tokios padėties.
„Keistoka. Tokį žodį iš tikrųjų galima pavartoti.
Tikiuosi, kad netyčia tokie susitikimai neįvyksta, nors jis yra kadenciją baigiantis prezidentas“, – pirmadienį agentūrai BNS sakė politologas.
L. Kasčiūnas teigė, kad sąmoningų priežasčių neįvykti tokiems susitikimams nebuvo ir to negalėjo paskatinti jokie Lietuvos santykių su Lenkija aspektai. „Nors nebuvo labai šiltų santykių B. Komorowskio laikotarpiu, bet jis nebuvo ir griežto (buvusio užsienio reikalų ministro ir Seimo pirmininko) Radeko Sikorskio žodyno politikas“, – sakė jis.
Tuo metu, kai Kaune buvo pagerbtas Lenkijos prezidentas, Vilniuje prie Seimo piketą surengė prieštaraujantieji prieš pavardžių rašybos tvarkos pakeitimą. Antradienį Seimas turėjo spręsti, ar leisti dokumentuose rašyti vardus ir pavardes lotynų abėcėle originalo kalba, ne pagal lietuviškos transkripcijos taisykles.
Tai daugiausia liečia lenkų tautinės mažumos Lietuvoje pavardes. Mitingo dalyviai sakė, kad tokiu būdu atveriamas kelias lenkų autonomijos siekiams Rytų Lietuvoje ir suduodamas smūgis lietuvių kalbai bei tautinei kultūrai.
Lietuvos ir Lenkijos santykių „aukso laikais“ politikos apžvalgininkai vadina laiką, kai Lietuvos valstybės vadovas buvo Valdas Adamkus, Lenkijos – Aleksandras Kwasniewskis. Pastarajam buvo suteiktas ir Kauno miesto garbės piliečio vardas.
Taip pat buvo iš principo sutarta, kad Lietuva teigiamai spęs klausimą dėl Lietuvos lenkų tautinės mažumos pavardžių rašybos.
Kai 2009 metais Lietuvos prezidente buvo išrinkta Dalia Grybauskaitė, santykiai su Lenkija atšalo. Nutrūko ir užsimezgusi tradicija, kai abiejų šalių prezidentai atvykdavo sveikinti nepriklausomybės dienų proga (Lietuvos – vasario 16 dieną, Lenkijos – lapkričio 11 dieną).
Paskutinį kartą su oficialiu vizitu B. Komorowskis Lietuvoje lankėsi 2013 metais.
