Pašnekovė atkreipia dėmesį į 2012 m. žurnale „Medicina“ publikuoto Estijos, Švedijos ir Lietuvos (Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro) ekspertų straipsnio „Tarša kietosiomis dalelėmis ir jos poveikis sveikatai Vilniuje ir Kaune“ išvadą, kad didžiausiuose Lietuvos miestuose aplinkos oro užterštumas kietosiomis dalelėmis daro reikšmingą poveikį ir sukelia daug neigiamų padarinių sveikatai. Amerikiečių moksliniai tyrimai parodė, kad tiek ilgalaikis, tiek trumpalaikis kietųjų dalelių poveikis sveikatai yra neigiamas. Amerikos vėžio draugijos atlikti ilgalaikio kietųjų dalelių poveikio tyrimai įrodė, kad daugėjant smulkių kietųjų dalelių, didėja mirtingumas nuo širdies ir plaučių ligų, atsiranda ir didesnė rizika susirgti plaučių vėžiu. Taip pat buvo tirti pacientai, setgantys lėtine obstrukcine plaučių ligą, astma ir kt. bei prieita išvados, kad stambiųjų dalelių trumpalaikis poveikis toks pat stiprus, kaip ir smulkiųjų.
Tirs orą ir taikys efektyvias priemones
2014 – 2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonėje „Aplinkos oro kokybės gerinimas“ numatoma, kad didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybėms sudarius ir įgyvendinus oro kokybės valdymo priemonių planus, įsigijus naujos gatvių priežiūros technikos ir paskatinus gyventojus prisidėti prie oro taršos mažinimo bus pasiekta aiškių rezultatų. Numatoma, kad iki 2023 m. penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose dienų, kai buvo viršyta kietųjų dalelių (KD10) koncentracijos paros ribinė vertė turėtų sumažėti iki 190.
„Valstybinį aplinkos oro kokybės monitoringą atlieka Aplinkos apsaugos agentūra. Tačiau Aplinkos monitoringo įstatymas numato ir savivaldybių aplinkos monitoringą. Jo tikslas yra savivaldybės teritorijoje detaliau, aktualesnėse (labiau užterštose, daugiau lankomose ir pan.) savivaldybės vietose, reikšmingais periodais vertinti aplinkos užterštumo lygį siekiant priimti kuo veiksmingesnius sprendimus dėl aplinkos kokybės gerinimo, – pasakoja E.Auglienė. – Tik turėdamos labai išsamius įvertinimus (matavimų duomenis, mokslinius tyrimus ir pan.) apie aplinkos kokybę bloginančius veiksnius, savivaldybės gali priimti pagrįstus sprendimus dėl efektyvių priemonių taikymo“.
Anot specialistės, taip pat pasinaudojant investicija „gatvių priežiūros ir valymo technologijų (įrenginių) įsigijimui“ savivaldybės galės įsigyti modernius gatvių priežiūros įrenginius. Juos turint ir, kas labai svarbu, reikiamu laiku naudojant bus galima švariau išvalyti gatves anksti pavasarį nuo susikaupusių po žiemos nešvarumų (sausą pavasarį ypač stebimas ryškus kietųjų dalelių koncentracijos aplinkos ore padidėjimas), plauti ar drėkinti sausuoju metų laiku ir pan.
Didieji teršėjai
Beje, reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenys rodo, kad labiausiai teršiančiais aplinkos orą šalyje veiksniais žmonės įvardija pramonę ir transportą. Šiuos atsakymo variantus pasirinko apie 93 proc. apklaustųjų. Namų šildymą malkomis ir anglimis, kaip galimą oro taršos priežastį, pasirinko tik 5 proc. apklaustųjų.
Tuo tarpu specialistai teigia, kad yra kiek kitaip. „Nesutikčiau su vienareikšmišku teiginiu, kad miestų oro kokybė didžiąja dauguma priklauso nuo pramonės veiklos. Mūsų didieji miestai kietosiomis dalelėmis ir jų sudėtyje esančiu benzo(a)pirenu labiausiai teršiami šaltuoju metų laikotarpiu. Tai įrodo, kad didžiausią poveikį daro kuro deginimas, ypač kūrenimas namų ūkiuose, t.y. privačiose valdose, didėjantis kiekis deginamo kietojo kuro, taip pat ir biokuro. Šioje energetinėje srityje, kurioje finansavimo galimybėmis rūpinasi Energetikos ministerija, tikrai yra didžiulis poreikis atsinaujinti ir tam reikalingos nemažos ir savivaldybių, ir valstybės institucijų pastangos“, – sako E.Auglienė. Mokslininkai taip pat pateikia duomenis, kad Europos miestuose net apie 75 procentus teršalų paskleidžia kelių transportas.
