Per paskutinį posėdį nutarta kompensacijas už nurėžtas pensijas dirbusiems pensininkams išmokėti iki 2018-ųjų pabaigos, o kai kuriems biudžetininkams sumažintas algas kompensuoti iki 2020-ųjų pabaigos.
Tai neabejotinai turėtų patikti nemažai daliai rinkėjų, nes parlamentarų sprendimai galėjo būti ir ne tokie dosnūs. Tačiau būtent dėl to ir virė aistros pavasario sesiją baigiančiame Seime.
Nors pensijų ir biudžetininkų algų kompensavimas kėlė didžiausią priešpriešą, prieš pačią idėją negalėjo pasisakyti nė viena partija, nes politikus tai daryti įpareigojo Konstitucinis teismas. Bet terminai, išmokų tvarka priklausė jau tik nuo Seimo.
Pensininkai, pirmiausia Darbo partijos pastangomis, buvo labiausiai pamaloninti, lyginant su Vyriausybės siūlymais.
Valdančioji koalicija lyg ir buvo sutarusi, kad maždaug 140 mln. litų senjorams už konservatorių valdymo laikais nurėžtas pensijas bus išmokėta per ketverius metus ir bent kitąmet tai bus daroma iš „Sodros“ biudžeto.
Bet nuspręsta kitaip, nei norėjo Vyriausybė, – pensijos bus kompensuotos iki 2018-ųjų pabaigos, vadinasi, metais greičiau, ir ne iš „Sodros“, o iš valstybės biudžeto. Atrodo, labiausiai premjerą A.Butkevičių supykdė būtent sprendimas kompensacijoms pinigų pasemti iš valstybės biudžeto.
Juk tai reiškia, kad rinkimų į Seimą metais teks apkarpyti išlaidas kitoms reikmėms, nes didinti valstybės biudžeto deficito neleidžia euro zonos taisyklės.
Darbo partijos frakcija minėtu klausimu staiga susivienijo su opozicija, o socialdemokratams nepavyko net mėginimai paskutiniu momentu sutrukdyti priimti įstatymą nebalsuojant ir taip suardant būtiną ne mažiau kaip 71 balsavusio Seimo nario kvorumą.
Tačiau premjeras pareiškė, kad Seimo rudens sesijoje dar bus grįžtama prie pensijų kompensavimo.
Intrigos apipynė ir sumažintų algų kompensavimą valdininkams bei teisėjams. Tam prireiks 121 mln. litų.
„Darbietė“ Seimo pirmininkė L.Graužinienė pamėgino atidėti balsavimą šiuo klausimu iki rudens sesijos, nors Vyriausybė siekė, kad įstatymas būtų priimtas nedelsiant.
L.Graužinienė aiškino, kad Vyriausybė pirmiausia turi numatyti tvarką, kaip bus kompensuojamos nurėžtos algos visiems biudžetininkams, o ne tik teisėjams ir daliai daugiau uždirbančių valstybės tarnautojų.
Vyriausybė reikalavo neatidėlioti įstatymo dėl dalies valstybės pareigūnų algų kompensavimo, nes nemažai jų jau kreipėsi į teismus ir, teisėjams priėmus jiems palankų sprendimą, tektų pinigus išmokėti skubiai, o ne per penkerius metus.
Šį ginčą laimėjo socialdemokratai, kai A.Butkevičiui pavyko priversti L.Graužinienę pakeisti nuomonę, ir įstatymas dėl valdininkų algų vis dėlto buvo priimtas ypatingos skubos tvarka.
Ypatingos skubos Seimas griebėsi tik dėl kompensacijų pensininkams ir biudžetininkams, o kitiems svarstytiems klausimams taikė tvarką, kurią būtų galima vadinti ypač lėta.
Pavyzdžiui, ypatingos skubos tvarka apsisprendę dėl kompensacijų, politikai kol kas nesiėmė net svarstyti naujo socialinio modelio.
Triukšmaujant piketuotojams prieš trijų lotynų abėcėlės raidžių įteisinimą rašant asmens dokumentuose pavardes originalo forma, iš Seimo posėdžio darbotvarkės visai buvo išbrauktas šio įstatymo svarstymas.
Lietuva šios nuolat lenkų tautinės mažumos ir Lenkijos politikų keliamos problemos negali išspręsti jau gerą dešimtmetį, nors aukščiausi mūsų šalies vadovai seniai buvo žadėję, kad tai bus padaryta.
Vis dėlto turbūt geriau nukelti balsavimą į rudens sesiją nei vėl susimauti atmetant lenkų reikalaujamą teisės normą tuomet, kai Lietuvoje vieši Lenkijos prezidentas B.Komorowskis.
Taip kartą jau nutiko lankantis jo pirmtakui šviesaus atminimo L.Kaczynskiui.
Atidėtas ir balsavimas dėl Konstitucijos pataisos, kuri atvertų kelią vėl kelti savo kandidatūrą Seimo rinkimuose po apkaltos iš prezidento posto pašalintam R.Paksui. Tik čia intrigos jau buvo mažiau, nes nukelti balsavimą paprašė patys „tvarkiečiai“, nujausdami, kad pritrūks šiai pataisai būtinų balsų.
Tiesa, neaišku, ar situacija pasikeis ir per rudens sesiją.
Tačiau, ko gero, labiausiai ši Seimo sesija įsimins dėl jo kirčių prezidentei D.Grybauskaitei. Pirmiausia buvo atmestas jos veto Miškų įstatymui, nors iki šiol Seimas atsižvelgdavo į šalies vadovės prieštaravimą.
Dar skaudesniu antausiu laikomas netikėtas Seimo sprendimas išbrokuoti prezidentės pasirinkto teisėjo N.Meilučio kandidatūrą į generalinius prokurorus.
Valdančioji koalicija ir net kai kurie opozicijai priklausantys parlamentarai taip atkeršijo D.Grybauskaitei už atsainų požiūrį į Seimą, siekį vienasmeniškai kontroliuoti teisėsaugą.
Seimas pasipriešino ir su prezidente derintam sumanymui pakeisti Vadovybės apsaugos departamento vadovo skyrimo tvarką.
Pastarieji atvejai leidžia spėti, kad ir per rudens sesiją, kai jau bus itin stipriai jaučiamos artėjančių Seimo rinkimų nuotaikos, parlamentarai pateiks dar daugiau akibrokštų ir prezidentei, ir Vyriausybei.
