„Šios įstatymo pataisos turėjo užkirsti kelią savivaldybių piktnaudžiavimui laikraščių leidyba prisidengiant savo įsteigtomis švietimo įstaigomis. Tačiau naikindamas šią įstatymo spragą, Seimas sukūrė dar palankesnes sąlygas politizuoti žiniasklaidą“, – teigiama Prezidentūros pranešime spaudai.
Seimas birželį įstatymo nuostatą, kad viešosios informacijos rengėjais, jų dalyviais, valdytojais negali būti valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas, bankai, politinės partijos, pakeitė į naują.
Joje numatyta, jog viešosios informacijos rengėjais, jų dalyviais, valdytojais negali būti bankai ir jų įsteigti ar valdomi juridiniai asmenys, valstybės, savivaldybių institucijos ir įstaigos, taip pat juridiniai asmenys, kurių steigėjas, dalininkas ar akcininkas yra valstybė, savivaldybė. Išimtis taip pat palikta mokslo ir studijų institucijoms bei švietimo įstaigoms.
Už šį projektą balsavo visų Seimo frakcijų atstovai, susilaikė tik dalis Socialdemokratų partijos ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos narių.
„Išbraukus iš įstatymo nuostatą, draudžiančią politinėms partijoms būti viešosios informacijos valdytojomis ir rengėjomis, buvo panaikintas beveik 20 metų galiojęs saugiklis, apribojęs galimybes politinėms partijoms kontroliuoti žiniasklaidos priemones“, – teigia Prezidentūra.
Dabar savo veiklai viešinti partijos gali leisti tik neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius ir turėti interneto svetaines, skirtas informuoti apie partijos veiklą.
Įsigaliojus pataisoms, anot Prezidentūros, „partijoms atsivertų galimybė įsigyti ir valdyti populiariausius televizijos kanalus, radijo stotis, didžiausius internetinius portalus, skaitomiausius laikraščius, žurnalus ir skleisti ne objektyvią, o partijoms palankią informaciją“.
Pasak prezidentės, tai yra grėsmė ne tik visuomenės informavimo kokybei, bet ir žiniasklaidos laisvei bei demokratijai.
„Šių pataisų tikslas buvo tikrai geras, jomis turėjo būti užkirstas kelias savivaldybėms piktnaudžiauti laikraščių leidyba prisidengiant savo įsteigtomis švietimo įstaigomis, tačiau naikindamas šią įstatymo spragą Seimas sukūrė sąlygas politizuoti žiniasklaidą. Iš įstatymo buvo išbraukta nuostata, kuri riboja politinių partijų galimybę būti viešosios informacijos valdytojomis ir rengėjomis. Tai yra grėsmė visuomenės informacijos kokybei, žiniasklaidos laisvei ir demokratijai“, – prezidentės sprendimą vetuoti pataisas Prezidentūroje žurnalistams komentavo šalies vadovės patarėja Rasa Svetikaitė.
Pasak jos, vienas pagrindinių kriterijų, kuris lemia valstybės vertinimą ir žiniasklaidos laisvės indeksą, yra būtent politikų įtakos žiniasklaidai lygis, todėl prezidentė siūlo nepritarti tokioms pataisos ir į įstatymą grąžinti draudimą politinėms partijoms kontroliuoti žiniasklaidos priemones, o tam tikslui, kuriam ir buvo skirtas šitas įstatymas ir tai nuostatai, kuri draudžia savivaldybėms leisti periodinius leidinius su paslėpta politine reklama, pritaria.
„Turinys pataisų bus toks, kad sąraše, kas gali būti viešosios informacijos priemonių dalyviais, jas įsigyti, bus ir politinės partijos, šalia valstybės įstaigų, savivaldybių įstaigų, bankų, kaip buvo iki šiol, o savo veiklai viešinti ir toliau galės leisti neperiodinius leidinius, kaip buvo iki šiol“, – apie Seimui grąžinamą įstatymą sakė R.Svetikaitė.
Minėtą Visuomenės informavo įstatymo straipsnį nutarta pakeisti po to, kai Druskininkų savivaldybė per Druskininkų švietimo centrą faktiškai valdė leidinį „Mano Druskininkai“. Žurnalistų etikos inspektorė yra pripažinusi, kad leidinį leidžianti kurorto valdžia pažeidė Visuomenės informavimo įstatymą. Šį sprendimą patvirtino pirmos instancijos teismas. Iš pradžių Druskininkų valdžia sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, bet po to skundą atsiėmė.
