„Šios įstatymo pataisos turėjo užkirsti kelią savivaldybių
piktnaudžiavimui laikraščių leidyba prisidengiant savo
įsteigtomis švietimo įstaigomis. Tačiau naikindamas šią
įstatymo spragą, Seimas sukūrė dar palankesnes sąlygas
politizuoti žiniasklaidą“, – teigiama Prezidentūros pranešime
spaudai.
Seimas birželį įstatymo nuostatą, kad viešosios informacijos
rengėjais, jų dalyviais, valdytojais negali būti valstybės ir
savivaldybių institucijos bei įstaigos, išskyrus mokslo ir mokymo
įstaigas, bankai, politinės partijos, pakeitė į naują.
Joje numatyta, jog viešosios informacijos rengėjais, jų
dalyviais, valdytojais negali būti bankai ir jų įsteigti ar valdomi
juridiniai asmenys, valstybės, savivaldybių institucijos ir
įstaigos, taip pat juridiniai asmenys, kurių steigėjas, dalininkas
ar akcininkas yra valstybė, savivaldybė. Išimtis taip pat palikta
mokslo ir studijų institucijoms bei švietimo įstaigoms.
Už šį projektą balsavo visų Seimo frakcijų atstovai,
susilaikė tik dalis Socialdemokratų partijos ir Lietuvos lenkų
rinkimų akcijos narių.
„Išbraukus iš įstatymo nuostatą, draudžiančią politinėms
partijoms būti viešosios informacijos valdytojomis ir rengėjomis,
buvo panaikintas beveik 20 metų galiojęs saugiklis, apribojęs
galimybes politinėms partijoms kontroliuoti žiniasklaidos
priemones“, – teigia Prezidentūra.
Dabar savo veiklai viešinti partijos gali leisti tik
neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius ir turėti interneto
svetaines, skirtas informuoti apie partijos veiklą.
Įsigaliojus pataisoms, anot Prezidentūros, „partijoms
atsivertų galimybė įsigyti ir valdyti populiariausius televizijos
kanalus, radijo stotis, didžiausius internetinius portalus,
skaitomiausius laikraščius, žurnalus ir skleisti ne objektyvią, o
partijoms palankią informaciją“.
Pasak prezidentės, tai yra grėsmė ne tik visuomenės
informavimo kokybei, bet ir žiniasklaidos laisvei bei demokratijai.
„Šių pataisų tikslas buvo tikrai geras, jomis turėjo būti
užkirstas kelias savivaldybėms piktnaudžiauti laikraščių leidyba
prisidengiant savo įsteigtomis švietimo įstaigomis, tačiau
naikindamas šią įstatymo spragą Seimas sukūrė sąlygas
politizuoti žiniasklaidą. Iš įstatymo buvo išbraukta nuostata,
kuri riboja politinių partijų galimybę būti viešosios
informacijos valdytojomis ir rengėjomis. Tai yra grėsmė visuomenės
informacijos kokybei, žiniasklaidos laisvei ir demokratijai“, –
prezidentės sprendimą vetuoti pataisas Prezidentūroje žurnalistams
komentavo šalies vadovės patarėja Rasa Svetikaitė.
Pasak jos, vienas pagrindinių kriterijų, kuris lemia valstybės
vertinimą ir žiniasklaidos laisvės indeksą, yra būtent politikų
įtakos žiniasklaidai lygis, todėl prezidentė siūlo nepritarti
tokioms pataisos ir į įstatymą grąžinti draudimą politinėms
partijoms kontroliuoti žiniasklaidos priemones, o tam tikslui, kuriam
ir buvo skirtas šitas įstatymas ir tai nuostatai, kuri draudžia
savivaldybėms leisti periodinius leidinius su paslėpta politine
reklama, pritaria.
„Turinys pataisų bus toks, kad sąraše, kas gali būti
viešosios informacijos priemonių dalyviais, jas įsigyti, bus ir
politinės partijos, šalia valstybės įstaigų, savivaldybių
įstaigų, bankų, kaip buvo iki šiol, o savo veiklai viešinti ir
toliau galės leisti neperiodinius leidinius, kaip buvo iki šiol“,
– apie Seimui grąžinamą įstatymą sakė R.Svetikaitė.
Minėtą Visuomenės informavo įstatymo straipsnį nutarta
pakeisti po to, kai Druskininkų savivaldybė per Druskininkų
švietimo centrą faktiškai valdė leidinį „Mano Druskininkai“.
Žurnalistų etikos inspektorė yra pripažinusi, kad leidinį
leidžianti kurorto valdžia pažeidė Visuomenės informavimo
įstatymą. Šį sprendimą patvirtino pirmos instancijos teismas. Iš
pradžių Druskininkų valdžia sprendimą apskundė Lietuvos
vyriausiajam administraciniam teismui, bet po to skundą atsiėmė.