Šioje ankštoje vietoje, kur nugara rėmėsi į lubas, formavosi įdomus reiškinys. Pro rūsio lubas lėtai sunkėsi vanduo su kalkėmis. Per daug metų druska ir kalkės sulipdė ilgus, baltus varveklius, kurie ir patraukė dėmesį.
Daugiau buvusios Palangos legendos nuotraukų pamatysite čia.
Paprastai stalaktitai aptikami urvuose. Cilindro arba kūgio formos dariniai susiformuoja nuo lašančio vandens, kuris prasisunkia per uolienas ir palieka kalcito sluoksnį. Taip stalaktitas per šimtus ar tūkstančius metų pamažu užauga. Tiesa, Palangoje jiems pakako gerokai trumpesnio laiko.
Nors tai nėra geologinis reiškinys, panašiai auga ir rastas varveklis „Lino“ baseine: prasiskverbęs pro cementą vanduo perneša ir įvairias nuosėdas, kurios suformuoja baltai spindinčius kybančius varveklius. Jų ilgis – daugiau nei trisdešimt centimetrų.
Po pagrindiniu „Lino“ baseinu, kuriame tyvuliuodavo jūros vanduo, patekti nesunku. Seniai apleistas pastatas turi ne vieną atlapotą langą ar kitokį įėjimą.
Baseino patalpose slampinėja paaugliai arba įsikuria benamiai – jų nakvynes išduoda čiužiniai, patiesalai ir drabužiai.
