Pozityvių žinių kol kas nėra ir dėl sūnaus Gabrieliaus globos kovojančios Gražinos Leščinskienės istorijoje. Portalo lrytas.lt šaltinių teigimu, berniuko mama tikėjosi, kad jai bus leista įteikti vaikui gimtadienio dovaną, tačiau jai to padaryti nepavyko.
Turėjo dovaną ir tortą
Tai, kad Gražinai Leščinskienei nebuvo leista susitikti su sūnumi, patvirtino ir Lietuvoje gyvenanti jos mama Regina Stašienė.
„Liepos 6 dieną ji lankėsi „Barnevernet“ tarnyboje. Tai buvo įprastas vizitas, mat jai du kartus per mėnesį leidžiama apsilankyti, kartais ką nors perduoti vaikui. Ji prašė bent paskambinti, bet jie neleido nei susitikti, nei paskambinti sūnui. Kalbėjomės telefonu, ji buvo labai susijaudinusi“, – pasakojo R.Stašienė. Liepos 7-ąją buvo jos anūko gimtadienis, ir mamai su juo susitikti buvo neleista.
„Buvo rengiamas ir piketas prie „Barnevernet“. Dukra turėjo nedidelį tortuką, dovanėlę vaikui, bet nežinau, ar vaikas šių dovanų sulauks. Su sūnumi pabendrauti neleido ir pasakė, kad neleis“, – kalbėjo moteris. Dukra šiuo metu bendrauja su psichologais. Ji su specialistais jau buvo susitikusi penkis kartus po porą valandų.
Mama žinių apie vaiką sulaukia tik iš psichologo
Pasak moters, su jos anūku bendrauja tas pats psichologas kaip ir su G.Leščinskiene. „Psichologas papasakojo mano dukrai, kad iš pradžių vaikas buvo labai uždaras, nenorėjo bendrauti. Paskui jis jau tapo šnekesnis, bet iš to, ką pasakojo psichologas, supratome, kad vaikas kalba tai, kas paminėta pirmos bylos vertimuose. Jo klausia apie giminaičius ir apie Lietuvą, vaikas kalba tomis frazėmis, kurios minimos ir bylos medžiagos vertime.“
Moteris nuogąstavo, kad norvegų specialistai jos anūko žodžius veikiausiai interpretuoja neteisingai: „Kai vaiko paklausė, ką šis veikė Lietuvoje, jis atsakė „baliavojome“. Bet juk kai šventėme jo gimtadienį, valgėme tortą, mes patys taip tai pavadinome, bet juk tai nereiškia kažko bloga. Kai anūkas ėjo į gimtadienį pas metais jaunesnį kaimynų berniuką, pas džiaugėsi ir sakė: „Einu į balių.“
G. Stašienė teigė, kad jos dukra buvo perspėta, jog vaiko buvimo vieta jai nebus atskleista. „Dabar jau tai principų žaidimas. Jie sako, kad mano dukrai negalima žinoti, kur yra vaikas, nes ji jį pagrobs“, – liūdnai atsiduso pašnekovė.
Monetos fontane istorija
Apie vakarykštį G.Leščinskienės apsilankymą „Barnevernet“ naujienų portalui lrytas.lt pasakojo ir Norvegijoje gyvenanti lietuvė Neringa Ozolina: „Per vieną iš paskutiniųjų susitikimų pernai berniukas įmetė į fontaną monetą ir norėjo sugrįžti namo pas močiutę. Tačiau kitą sykį grįžus prie fontano jame monetos nebuvo. Vaikas pradėjo verkti, kad jos noras gali neišsipildyti. Vakar Gražina vyko prie to fontano, įmetė monetą ir sūnui pažadėjo, jog jo noras išsipildys.“
Paklausta, kokį paaiškinimą išgirdo su vaiku susitikti panorusi mama, N. Ozolina sakė: „Buvo paaiškinta: kadangi ji ir toliau palaiko ryšius su savo broliu, kuris bandė išvežti vaiką į Lietuvą, tad susitikti neleidžiama, kad vėl neatsirastų galimybės vaiką išvežti į Lietuvą.“
„Barnevernet“ viešai situacijos nekomentuoja
Išgirsti „Barnevernet“ poziciją šioje istorijoje vargu ar kada nors pavyks, nes vaikus ir jų šeimas Norvegijoje saugo konfidencialumo taisyklės, kurių su šeimomis dirbantiems vaiko gerovės specialistams privalu itin griežtai paisyti.
Kitaip nei Lietuvoje, Norvegijoje vaikų gerove besirūpinančios institucijos negali komentuoti atskirų žiniasklaidoje minimų bylų, itin saugomas šeimos privatumas ir vaiko interesai.
Kada vaikai paimami iš tėvų?
Kaip rašė Lrytas.lt, Norvegijos vaiko apsaugos tarnybas „Barnevernet“ kontroliuojančio direktorato vadovė Mari Trommald yra sakiusi, kad pagrindinė tarnybos užduotis – suteikti tokią pagalbą šeimai, kokios tuo metu jai reikia: „Žiniasklaida dažniausiai nušviečia tik tas istorijas, kai kalbama apie vaiko paėmimą iš šeimos, bet dažniausiai pagalbą teikiame šeimoms namuose. Stengiamės, kad tėvai patys galėtų pasirūpinti savo vaikais.“ Ji pridūrė, kad 8 iš 10 atvejų ir yra pagalba šeimai namuose.
M.Trommald teigimu, vaikai iš tėvų namų paimami tais atvejais, kai susiklosto sudėtingos, kritinės situacijos. „Su šeimomis dirbama ne mėnesį ar du, kartais pagalba teikiama ne vienus metus. Kalbant apie kritinius atvejus, tikime, kad globėjai yra geresnė išeitis nei institucinė globa, kai vaikas paimamas iš šeimos. Jei vis dėlto dėl kokių nors priežasčių nusprendžiama, kad vaiko globą laikinai perims kuri nors institucija, stengiamasi, kad šis periodas būtų kiek įmanoma trumpas.“
Pasak vaiko gerovės specialistų, vaikas iš šeimos gali būti paimtas tuomet, jei jis kenčia smurtą, yra neprižiūrimas ar tėvai, pavyzdžiui, dėl svaigalų ar narkotikų vartojimo negali prisiimti atsakomybės už jo gerovę.
