Paimti dokumentai, nurodymas gyventi tik tam tikru adresu ir didelis piniginis užstatas nebuvo V.Antonovui ir Raimondui Baranauskui kliūtis pabėgti iš Jungtinės Karalystės ir sukelti sumaištį iškart dviejose šalyse.
Anglai atsiprašinėja ir skėsčioja rankomis nesuprasdami, kaip tai galėjo įvykti, o mūsų teisėsaugininkai griebėsi už galvos – milijonų iššvaistymu įtariami bankininkai dingo tada, kai iki jų parvežimo į Lietuvą buvo likęs tik vienas žingsnis.
„Patvirtinu, kad ponas V.Antonovas pabėgo nuo jurisdikcijos baimindamasis dėl savo gyvybės“, – V.Antonovo advokatė Karen Todner patvirtino, kad nei jos kliento, nei R.Baranausko nebėra Jungtinėje Karalystėje.
Londono teismas nusprendė paskelbti V.Antonovo ir R.Baranausko, kurie pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas, paiešką ir vietoj iki šiol galiojusio Europos arešto orderio išdavė tarptautinį arešto orderį.
Jis turi galioti ir Rusijoje, į kurią, kaip teigiama, sekdami buvusio Ūkio banko vadovo Vladimiro Romanovo pėdomis paspruko Rusijos pilietybę turintis V.Antonovas ir Lietuvos pilietis R.Baranauskas.
Rusijoje turi priešų
Jei V.Romanovas ir R.Baranauskas Rusijoje gali jaustis palyginti saugiai, apie V.Antonovą to pasakyti negalima – savų sąskaitų su juo ir jo tėvu Aleksandru jau seniai turi Rusijos šešėlinio verslo atstovai, nevengiantys konkurentus ir skolininkus iš kelio patraukti pasitelkdami samdomus žudikus.
Tai puikiai supranta A.Antonovas, į kurio gyvybę buvo pasikėsinta du kartus.
Pirmą kartą į žinomą verslininką ir bankininką šauta 2009 metų kovo 11 dieną Maskvoje.
Į jį ir jo apsaugininką buvo paleista daugybė kulkų, o penkios jų pasiekė tikslą. A.Antonovas ir jo apsaugos darbuotojas buvo sužeisti, bet liko gyvi.
Su tėvu buvo ir sūnus
Antrąkart į A.Antonovo gyvybę pasikėsinta prieš kelis mėnesius.
Nors jį, kaip svarbų liudytoją, saugo Rusijos federalinės saugumo tarnybos pareigūnai, žudiko būta itin įžūlaus – jis į automobilį, kuriuo važiavo A.Antonovas, paleido šešis šūvius.
Tačiau antrą kartą taikiniu tapęs vyras, matyt, gimęs po laiminga žvaigžde – vėl liko gyvas.
Teigiama, kad automobilyje kartu su Antonovu vyresniuoju buvo ir jo sūnus, kuris sugebėdavo kas mėnesį iš Londono nuvykti į Rusiją, nors britai ir draudė palikti jų šalį.
Nuteisti tik vykdytojai
Kas užsakė pirmąją A.Antonovo žmogžudystę, iki šiol nenustatyta. Buvo nuteisti tik jos vykdytojai – trys Čečėnijos piliečiai.
2010 metų spalį Aslanbekui Dadajevui buvo skirta 20 metų laisvės atėmimo bausmė, Elimas Paši Chacujevas įkalintas 15 metų, o Timuras Isajevas – 14 metų.
Pats A.Antonovas dėl pasikėsinimo į jį kaltino žinomus Rusijos verslininkus Sergejų Mendelejevą ir Piotrą Čiuviliną, bankininką Germaną Gorbuncovą bei Rusijos Dūmos deputatą čečėną Adamą Delimchanovą.
Reikalavo 106 mln. dolerių
Duodamas parodymus tyrėjams A.Antonovas aiškino, kad su šiais keturiais asmenimis 2009 metų sausį buvo susitikęs Kutuzovo prospekte esančiame restorane „Zolotoi“.
G.Gorbuncovas restorane A.Antonovui pareiškęs, kad šis jam privalo sumokėti 50 milijonų JAV dolerių, tačiau į pokalbį įsikišęs P.Čiuvilinas sumą padidino.
„P.Čiuvilinas pasilenkė per A.Delimchanovą ir išrėkė: „Ko tu tyli, 106 milijonus turi atiduoti“, – akistatoje su įtariamaisiais pasakojo A.Antonovas.
Jis teigė, kad tąkart mokėti atsisakė, todėl į jį buvo pasikėsinta.
Po kiek laiko apie 106 milijonus JAV dolerių A.Antonovui buvo priminta dar kartą – „Prezidento“ viešbutyje Maskvoje prie jo priėjo P.Čiuvilinas su kaukazietiškos išvaizdos vyru ir pakartojo savo reikalavimus.
Išsigandęs A.Antonovas tąkart pasirašė raštelį, kad P.Čiuvilinui įsipareigoja sumokėti reikalaujamą sumą.
Pats P.Čiuvilinas teigė, kad skolos raštelį A.Antonovas pasirašė niekieno neverčiamas. Tai patvirtino ir kiti susitikimo restorane dalyviai.
G.Gorbuncovas tyrėjams aiškino, kad reikalaujami pinigai – 106 milijonai JAV dolerių – buvo skola, kurią „Convers Group“ ir „Investbank“ savininkai tėvas ir sūnus Antonovai buvo jam skolingi.
Įtartas pasikėsinimu
Netrukus po pasikėsinimo A.Antonovas išvyko gyventi į Angliją, tačiau, kaip teigiama, ten jautėsi nejaukiai, todėl po poros metų grįžo į Rusiją.
Įtariama, kad grįžimą į Maskvą paskatino ir pasikėsinimas nužudyti G.Gorbuncovą.
Šis pasikėsinimas buvo įvykdytas 2012 metų kovą prie bankininko namų Rytų Londone.
Į G.Gorbuncovą buvo šauta šešis kartus.
Bankininkas buvo sunkiai sužeistas, ilgą laiką buvo ištiktas komos. Vėliau jis gyveno saugomas visą parą.
Netrukus po pasikėsinimo į G.Gorbuncovą jo advokatas pareiškė, kad su šiuo nusikaltimu gali būti susijęs A.Antonovas – tai esą kerštas už tai, kad jis reikalavo iš jo pinigų ir bandė nužudyti.
G.Gorbuncovas taip pat buvo įtartas lėšų pasisavinimu iš banko. Pernai kovą Moldova jam pareiškė įtarimus dėl turto iššvaistymo.
Kad pasikėsinimą užsakė A.Antonovas, įrodymų nėra, tačiau po pasikėsinimo į bankininką Rusijos Federalinė saugumo tarnyba pradėjo saugoti A.Antonovą kaip svarbų liudytoją.
Nuolat įsivelia į skandalus
Tai ne vieninteliai atvejai, kai Antonovų šeima buvo atsidūrusi skandalų sūkuryje.
2000 metais jų pavardės buvo minimos banko „Akademchimbank“ valdybos pirmininko Sergejus Ponomariovo nužudymo byloje.
Nuo 1998 metų šio banko pagrindinis akcininkas buvo V.Antonovas, kuris, kaip tvirtinama, banką užvaldė gavęs pinigų iš tėvo.
2003 metais jis nusipirko 85 procentus banko „Conversbank“ ir dalį banko „Snoras“ akcijų, o visiems Antonovų šeimos aktyvams valdyti buvo įsteigta grupė „Convers Group“.
Šioje grupėje tėvas užėmė prezidento ir valdybos pirmininko, o sūnus – Stebėtojų tarybos vadovo postus.
2004 metais Antonovų bankai „Akademchimbank“ ir „Conversbank“ pateko į neoficialius kredito organizacijų, kurias Rusijos centrinis bankas įtarė pinigų plovimu, juoduosius sąrašus, o 2008 metais Australijos teisėsaugos pareigūnai aptiko „Snoro“ banke iš šios šalies pensininkų pagrobtus maždaug pusantro milijono JAV dolerių.
Už karjerą turi būti dėkingas tėvui
* 1975 metais Uzbekijoje gimusį V.Antonovą į verslą atvedė jo tėvas.
* A.Antonovas daugiau nei 20 metų dirbo Uzbekijoje urano kombinate „Vostokredmet“.
* Įsidarbinęs jame inžinieriumi A.Antonovas iš darbo išėjo jau būdamas vyriausiasis metrologas.
* Paskutinio praėjusio šimtmečio dešimtmečio pradžioje Antonovai persikėlė į Maskvą.
* Sūnus tapo Taupomojo banko kontrolieriumioperatoriumi, o tėvas įsidarbino „Informprogress“ banko Vertybinių popierių skyriaus vadovu.
* Darbas, kaip teigiama, A.Antonovui sekėsi puikiai, todėl jis netrukus tapo „Informprogress“ vadovu.
