„Žmogaus teisių tema Lietuvos žiniasklaidoje dažniausiai atsiskleidžia per rasizmo, ksenofobijos, nepakantumo mažumoms tematikas, kitaip tariant per diskusijas apie galimai pažeistas homoseksualių asmenų, kalinių ar romų teises, todėl dažnam Lietuvos gyventojui atrodo, kad tai jam asmeniškai yra tolima ir neaktualu. Tačiau iš tiesų, su diskriminacija ar nelygiomis teisėmis, vienaip ar kitaip esame susidūrę kiekvienas. Ne tik rasė, tautybė ar seksualinė orientacija neretai tampa pagrindu diskriminacijai ar nelygiomis teisėms, bet ir lytis, amžius, išvaizda, socialinis statusas, sveikata, neįgalumas, gyvenamoji vieta, socialiniai stereotipai ir kiti rodikliai“, – teigia naujoji FRA narė.
Pažeidimus sunku atpažinti
J.Kiršienė įsitikinusi, kad nesunku rasti pavyzdžių Lietuvoje, kai asmuo skundžiasi nerandantis darbo ar gaunantis menkesnį atlyginimą dėl to, kad yra apkūnus, vyresnis nei 45 metai ar dėl to, kad tiesiog yra vieniša mama.
„Dar daugiau, tai, kad mūsų vaikai, anot tyrimų, yra nelaimingiausi Europoje, bent jau iš dalies yra nulemta nepagarbos ir socialinio konteksto, kuris, pripažinkime, vis dar reikšmingai persmelktas pykčio, netolerancijos, patyčių bei abejingumo“, – sako pašnekovė.
Nepagarba pagrindinėms žmogaus teisėms gali pasireikšti tiek per diskriminaciją, tiek per nelygių teisių ir galimybių suteikimą, ir mūsų gyvenime tai gali pasireikšti labai įprastomis, bet užslėptomis formomis.
J. Kiršienė pateikia vieną tokių pavyzdžių: „Neseniai viešumoje buvo diskutuojama dėl aukštojo mokslo kokybės ir papildomo valstybinio užsienio kalbos egzamino įvedimo bei stojamojo balo kartelės pakėlimo. Iš pirmo žvilgsnio – viskas atrodo logiška ir veiksminga, tačiau, jei imame analizuoti platesniame lygių galimybių kontekste, nesunku pastebėti, jog vaikai ne iš didžiųjų Lietuvos miestų (ypač iš kaimiškų vietovių, vargingų šeimų), pradedant jau nuo galimybių lankyti darželį, būrelius ir papildomai lavintis, jau nekalbant apie korepetitorius, neabejotinai turi mažiau galimybių įgyti gerą pagrindinį išsilavinimą, tam kad galėtų konkuruoti dėl valstybės finansuojamos vietos aukštojoje mokykloje“, – teigia VDU mokslo prorektorė J. Kiršienė.
Kitas žmogaus teisių ekspertės pavyzdys – nevienodi atlyginimai bei pensijos vyrams ir moterims, aukštos pareigos privataus ir viešojo sektoriaus įmonėse ir institucijose, kuriose vis dar dominuoja vyrai – visa tai – ne tik kitų Europos valstybių, bet ir Lietuvos realija.
Priklauso nuo kiekvieno individo
Nors darbą lietuvė J. Kirišenė FRA agentūroje pradės tik po keleto mėnesių, darbus planuojasi iš anksto. FRA Valdančios tarybos narė sako, kad jos tikslas – bendradarbiaujant su kitų šalių kolegomis atpažinti Lietuvai svarbias, pozityvias idėjas, ypač keičiant visuomenės suvokimą, jog saugoti ir gerbti žmogaus teises yra svarbu ir aktualu kiekvienam asmeniškai.
„Visiems turėtų būti svarbu, kad tiek mūsų dalykiniuose, tiek asmeniniuose santykiuose, būtų gerbiamas kiekvienas žmogus, kad mūsų vaikai nesityčiotų ir iš jų nebūtų tyčiojamasi, kad vaikai iš vargingai gyvenančių šeimų bei kaimiškų vietovių turėtų lygias galimybes įgyti išsilavinimą, kad kiekviena moteris būtų lygiavertė partnerė vyrui“, – pabrėžia J. Kiršienė.
Teisininkė priduria, kad pagrindinių žmogaus teisių užtikrinimui yra labai svarbus paprastas žmogiškas jautrumas, empatija, atjauta, partnerystė, gebėjimas suprasti ir įsijausti į kito situaciją.
„Tiems, kurie pagauti nepakantumo ar pykčio kitokiems nei jie (pavyzdžiui homoseksualiems asmenims), linkiu įsivaizduoti save gyvenant visuomenėje, kurioje jie patys yra mažuma tarp daugumos tokių pat piktų ir nepakančių žmonių“, – siūlo J. Kiršienė.
