Sunku pasakyti, ar pajūrio tradicijos kauniečiams daro prastą poveikį, ar jie patys diktuoja madas, tačiau mėgstamiausioje miesto gyventojų vietoje prie vandens – Lampėdžio ežero pakrantėje – galima išvysti dar šiurpesnių vaizdų.
Jauna kauniečių šeima su dviem mažamečiais vaikais jau ketino nerti į vėsų Lampėdžio ežero vandenį, tačiau tuo metu išvydo pakrantėje pritūpusį pyplį, kuris nesivaržydamas atlikinėjo gamtinius reikalus.
Nors paplūdimyje įrengti tualetai, mažam vaikui galima atleisti, kad jis laiku nespėjo pranešti apie „bręstantį reikalą“ tėvams. Pastarieji labiau nustebino – motina tik šiek tiek pamakalavo ežero vandenį ir paėmusi atžalą už rankos nusivedė į atokesnę vietą.
Kauniečių šeimai kuriam laikui dingo noras atsigaivinti ežero vandeniu, o kai šleikštulys nuslinko, nutiko dar baisesnis dalykas. Į pakrantę atlėkė gelbėtojų automobiliai, o narai netrukus atplukdė nuskendusį vyriškį. Vėliau paaiškėjo, kad praėjusį savaitgalį Lampėdyje nuskendo net du žmonės.
Žvelgiant į juodame maiše gulintį skenduolį daugeliui poilsiautojų visiškai prapuolė noras šokti į vandenį. Liudininkai pasakojo, kad skenduolio pasiimti turėjusio ritualinių paslaugų bendrovės automobilio teko laukti neįtikėtinai ilgai, ir šie vaizdai visiškai nesiderino su šventine laisvadienio nuotaika.
Kodėl Lampėdyje nuolat skęsta žmonės? Galbūt šio vandens telkinio gelmėse tūno kažkokia mistinė pabaisa, tykanti pernelyg atsipalaidavusių plaukikų?
Priežastis turbūt paprastesnė. Žmonės skęsta visur, kur susirenka didžiulis pramogautojų būrys. Karštis, svaigalai, pervertinti plaukimo sugebėjimai ir iki nelaimės – tik vienas žingsnis, nes vanduo neatleidžia klaidų.
Tačiau po tragiško savaitgalio paaiškėjo, kad ežero pakrantė ties Lampėdžio kempingu net neturi paplūdimio statuso. Šią teritoriją miesto savivaldybė 2012-aisiais išnuomojo privačiai bendrovei 10 metų.
Jeigu nėra oficialaus paplūdimio, nėra ir oficialių gelbėtojų, kurių pareiga būtų stebėti pernelyg užsimiršusius maudynių mėgėjus. Šiuo atveju puikiai tinka nemirštantis posakis, kad skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas.
„Prie kiekvieno poilsiautojo gelbėtojo nepastatysi“, – turbūt pagalvos dauguma vandens pramogų mėgėjų. Žinoma, nepastatysi, tačiau ir nereikia kelti tokių tikslų.
Žmonės skęsta įvairiuose vandens telkiniuose visoje šalyje pačiomis keisčiausiomis aplinkybėmis, tačiau jie turėtų žinoti, kad yra vietų, kuriose galima tikėtis pagalbos ištikus bėdai.
Būtent skaudžios nelaimės privertė Kauno valdžią pasidomėti, kas vyksta Lampėdžio pakrantėse.
Kempingo teritorijoje šeimininkaujančių verslininkų negalima kaltinti aplaidumu – jie daro tai, ką įsipareigojo daryti. Dar daugiau – valdytojai geranoriškai sutiko aptverti maudynėms skirtą teritoriją, įrengti įspėjamuosius ženklus ir pasamdyti gelbėtojus.
Visa tai galima išvysti visuose civilizuotuose užsienio šalių paplūdimiuose. Jeigu nuotykių ieškantis keliautojas maudynėms renkasi laukinės gamtos pakrantes, tai daro savo rizika.
Ką padaryti įsipareigojo Kauno savivaldybė? Lampėdžio pakrantei ties kempingu suteikti paplūdimio statusą, kuris apibrėžtų tiek poilsiautojų, tiek valdytojų pareigas.
Labai paprastas sprendimas, nereikalaujantis didelių finansinių ar intelektinių išteklių. Keista, kad prieš kelerius metus konkursą skelbę savivaldybės tarnautojai nepastebėjo tokios „smulkmenos“.
Dabar išties galima suabejoti, ar Kauno pažiba turėsiantis tapti Panemunės paplūdimys tikrai bus toks, kokį jį įsivaizduoja daugelis žmonių, o Nemuno saloje atidarytos paplūdimio tinklinio aikštelėse tikrai bus ištemptas tinklas.
„Laikinoji sostinė“
