Sunku pasakyti, ar pajūrio tradicijos kauniečiams daro prastą poveikį,
ar jie patys diktuoja madas, tačiau mėgstamiausioje miesto gyventojų
vietoje prie vandens – Lampėdžio ežero pakrantėje – galima išvysti dar
šiurpesnių vaizdų.
Jauna kauniečių šeima su dviem mažamečiais vaikais jau ketino nerti į
vėsų Lampėdžio ežero vandenį, tačiau tuo metu išvydo pakrantėje
pritūpusį pyplį, kuris nesivaržydamas atlikinėjo gamtinius reikalus.
Nors paplūdimyje įrengti tualetai, mažam vaikui galima atleisti, kad jis
laiku nespėjo pranešti apie „bręstantį reikalą“ tėvams. Pastarieji
labiau nustebino – motina tik šiek tiek pamakalavo ežero vandenį ir
paėmusi atžalą už rankos nusivedė į atokesnę vietą.
Kauniečių šeimai kuriam laikui dingo noras atsigaivinti ežero vandeniu,
o kai šleikštulys nuslinko, nutiko dar baisesnis dalykas. Į pakrantę
atlėkė gelbėtojų automobiliai, o narai netrukus atplukdė nuskendusį
vyriškį. Vėliau paaiškėjo, kad praėjusį savaitgalį Lampėdyje nuskendo
net du žmonės.
Žvelgiant į juodame maiše gulintį skenduolį daugeliui poilsiautojų
visiškai prapuolė noras šokti į vandenį. Liudininkai pasakojo, kad
skenduolio pasiimti turėjusio ritualinių paslaugų bendrovės automobilio
teko laukti neįtikėtinai ilgai, ir šie vaizdai visiškai nesiderino su
šventine laisvadienio nuotaika.
Kodėl Lampėdyje nuolat skęsta žmonės? Galbūt šio vandens telkinio
gelmėse tūno kažkokia mistinė pabaisa, tykanti pernelyg atsipalaidavusių
plaukikų?
Priežastis turbūt paprastesnė. Žmonės skęsta visur, kur susirenka
didžiulis pramogautojų būrys. Karštis, svaigalai, pervertinti plaukimo
sugebėjimai ir iki nelaimės – tik vienas žingsnis, nes vanduo
neatleidžia klaidų.
Tačiau po tragiško savaitgalio paaiškėjo, kad ežero pakrantė ties
Lampėdžio kempingu net neturi paplūdimio statuso. Šią teritoriją miesto
savivaldybė 2012-aisiais išnuomojo privačiai bendrovei 10 metų.
Jeigu nėra oficialaus paplūdimio, nėra ir oficialių gelbėtojų, kurių
pareiga būtų stebėti pernelyg užsimiršusius maudynių mėgėjus. Šiuo
atveju puikiai tinka nemirštantis posakis, kad skęstančiųjų
gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas.
„Prie kiekvieno poilsiautojo gelbėtojo nepastatysi“, – turbūt pagalvos
dauguma vandens pramogų mėgėjų. Žinoma, nepastatysi, tačiau ir nereikia
kelti tokių tikslų.
Žmonės skęsta įvairiuose vandens telkiniuose visoje šalyje pačiomis
keisčiausiomis aplinkybėmis, tačiau jie turėtų žinoti, kad yra vietų,
kuriose galima tikėtis pagalbos ištikus bėdai.
Būtent skaudžios nelaimės privertė Kauno valdžią pasidomėti, kas vyksta
Lampėdžio pakrantėse.
Kempingo teritorijoje šeimininkaujančių verslininkų negalima kaltinti
aplaidumu – jie daro tai, ką įsipareigojo daryti. Dar daugiau –
valdytojai geranoriškai sutiko aptverti maudynėms skirtą teritoriją,
įrengti įspėjamuosius ženklus ir pasamdyti gelbėtojus.
Visa tai galima išvysti visuose civilizuotuose užsienio šalių
paplūdimiuose. Jeigu nuotykių ieškantis keliautojas maudynėms renkasi
laukinės gamtos pakrantes, tai daro savo rizika.
Ką padaryti įsipareigojo Kauno savivaldybė? Lampėdžio pakrantei ties
kempingu suteikti paplūdimio statusą, kuris apibrėžtų tiek poilsiautojų,
tiek valdytojų pareigas.
Labai paprastas sprendimas, nereikalaujantis didelių finansinių ar
intelektinių išteklių. Keista, kad prieš kelerius metus konkursą
skelbę savivaldybės tarnautojai nepastebėjo tokios „smulkmenos“.
Dabar išties galima suabejoti, ar Kauno pažiba turėsiantis tapti
Panemunės paplūdimys tikrai bus toks, kokį jį įsivaizduoja
daugelis žmonių, o Nemuno saloje atidarytos paplūdimio tinklinio
aikštelėse tikrai bus ištemptas tinklas.
„Laikinoji sostinė“
