Dar šią vasarą Vyriausybė svarstys įstatymų projektus, kuriais siekiama Lietuvoje įteisinti elektroninį balsavimą. Pataisos bus teikiamos būtent dėl internetinio balsavimo, prie kurio galėtų prisijungti gyventojai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Seime šis klausimas svarstomas daugiau kaip penkerius metus. Kada bus galima balsuoti internetu, priklausys nuo politikų sprendimų, kurie bus laiminami Seime.
Kyla saugumo užtikrinimo klausimas
Pasak teisingumo ministro Juozo Bernatonio, absoliutaus saugumo užtikrinti neįmanoma. Bus reikalingos ir papildomos priemonės.
Balsuojant elektroniniu būdu paliekama daugiau pėdsakų ir galima lengviau nustatyti apie pažeidimus nei mechaniniu būdų.
„Kibernetinio saugumo klausimas apskritai yra aktualus. Negaliu pasakyti, kad šiandien užtikrinamas 100 proc. elektroninis panaudojimas. Tačiau, manau, kad šios baimės per daug perdėtos. Baimės kyla daugiau dėl politinių išskaičiavimų nei elektroninio vystymosi“, – teigė ministras.
J.Bernatonis ragino patikėti, kad po kelių metų elektroninis balsavimas bus lygiai taip pat apsaugotas, kaip ir kitos paslaugos.
„Matome, kaip internetinis balsavimas plinta ne tik Europos Sąjungos, bet ir kitose valstybėse. Dabar taip pat naudojamos elektroninės formos Vyriausiosios rinkimų komisijos darbe ar kituose įstaigose. Naujovės visada reikalingos“, – kalbėjo ministras.
Spaudos konferencijos metu teigiama, kad lygiai taip pat buvo anksčiau žiūrima į tiesioginius mero rinkimus, tačiau pavyko visus įtikinti. Ministras tikisi, kad ir šį kartą pavyks.
Paklausus apie referendumą, J.Bernatonis teigė, kad referendumai rengiami tik dėl svarbiausių visuomenės gyvenimo klausimą. „Tačiau, jei bus tokios iniciatyvos – tai bus galima pagalvoti apie referendumą“.
Internetinis balsavimas suteikia patogumo ir galimybių rinkėjams dalyvauti balsavime ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Pensininkai bijo naujovių
„Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos parodė, kad 6 iš 10 gyventojų nori, kad būtų leista balsuoti internetu. Vyresni žmonės, gaunantys mažesnes pajamas ir mažiau išsilavinę gyventojai dažniau pasisako prieš balsavimą internetu. Didesnė dalis pensininkų taip pat pasisako prieš balsavimą internetu.
Kodėl vyresni žmonės yra prieš? Kartais jie nesinaudoja internetu ir mano, kad tai vienintelis būdas balsuoti. Jiems reikia paaiškinti, kad tai tik papildomas balsavimas – ne vienintelis. Jie mano, kad naujasis būdas pakeis senąją sistemą.
Už elektroninį balsavimą dažniau pasisako jauni ir išsilavinę žmonės.
Daugiau kaip pusė – 57 proc. apklaustųjų gyventojų teigė, kad tiesioginiai merų rinkimai pasiteisino.
Kuo aukštesnis išsilavinimas, tuo geriau tie gyventojai vertino ir tiesioginius mero rinkimus.
Pirmiausia – ribotam piliečių skaičiui
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas teigė, jei per ateinančius Seimo rinkimus balsuotų ribotas rinkėjų skaičius, tai jis šią iniciatyvą vertintų teigiamai. Pirmininkas mano, kad spėtų pasiruošti internetiniam balsavimui.
„Pritarčiau, kad mūsų piliečiai užsienyje, laivuose ir karinėse misijose galėtų pasinaudoti balsavimu internetu“, – sakė Z.Vaigauskas.
Per praėjusius rinkimus Lietuvos piliečiai registruodavosi balsuoti ambasadose ir konsulatuose. Taip pat jiems siunčiami vokai su rinkimų dokumentais balsuoti namuose ir pilnai jais pasitikima, kad jie balsuos nekontroliuojamoje aplinkoje. Jie patys turi pasirūpinti, kad vokus užpildytų nestebint namiškiams ar kitiems rinkėjams.
Kodėl tik ribotam skaičiui siūloma balsuoti internetu? „Pirmiausia reikėtų plačiau suvokti, kas tai yra internetinis balsavimas – vėliau būtų galima jį išplėsti visiems rinkėjams“, – teigė VRK pirmininkas. Po vieno ar dviejų sėkmingų rinkimų siūloma pereiti prie visuotinio internetinio balsavimo.
Slaptumą užtikrina pats rinkėjas
Dar vienas elementas – padidėjęs pasitikėjimas rinkėju, nes balsavimo slaptumą rinkėjas turėtų užtikrinti pats, o balso slaptumą turi garantuoti valstybės institucijos.
„Visuomet egzistuoja tam tikri pavojai. Sakykim, bus išjungtas elektros energijos tiekimas ir savo kompiuteryje negalėsite balsuoti. Gali būti, kad rinkimų komisija padarys kokias klaidas ir pames šifravimo raktus ir viskas pasibaigs tuo, kad tų balsų nebebus galima atskleisti“, – teigė Z.Vaigauskas.
Pasak jo, saugumas turi būti ne mažesnis nei balsuojant rinkimų apylinkėje.
Paklausus ar nebus lengviau pirkti balsus, pirmininkas teigė, kad yra padidėjęs pasitikėjimas rinkėju. Dabar rinkėją mato komisijos nariai, stebėtojai, policija. Pasak pirmininko, internetu dažniau naudojasi labiau išsilavinęs rinkėjas, kuris nelinkęs parduoti savo balso.
Z.Vaigausko teigimu, internetiniame balsavime policija turėtų net daugiau galimybių kaip atsekti neleistinus papirkinėjimo veiksmus.
Kokia būtų procedūra?
Svarbiausia – rinkėjo asmens tapatybės nustatymas elektroninėje erdvėje, kuris būtų nustatomas įvedant slaptažodį. Tada kompiuterinė programa atsiunčia biuletenį ir programinė įrangą tą biuletenį užšifruoja, kad juo niekas nebegalėtų perskaityti.
Vėliau vyksta balsavimas kompiuterio ekrane. Užpildytas biuletenis ir užšifruotas vokas siunčiamas į elektroninę balsadėžę. Laukiama patvirtinimo. Užšifravimui naudojamas kitas slaptažodis, kuris atlieka elektroninio parašo funkciją. Galima balsuoti kelis kartus, užskaitomas paskutinis balsavimas.
Naujos elektroninio balsavimo sistemos kaina dar nėra konkrečiai aptarta, tačiau apytiksliai ji galėtų svyruoti apie 1 mln. eurų. Bandomajam modeliui užtektų mažiau lėšų.
