„Ši istorija parodė, kaip Vyriausybė su Šiaulių savivaldybe ir Kultūros paveldo departamentu sprendžia klausimus ieškodami išeities. Man labai svarbu pažymėti, kad nereikia jokio kišimosi iš užsienio. Aš pati pakviečiau rabiną iš Londono atvykti, apžiūrėti vietos, bet prašiau specialaus Žydų kapinių Europoje išsaugojimo komiteto atstovo Joelio Šiko (Yoel Shik), kurį pripažįsta ES. Lietuvos Vyriausybė oficialiai bendradarbiauja su Rabinų komitetu. Šio komiteto iniciatyva priimtos svarbios rezoliucijos. Pabrėžiu, kad tikrai nereikalinga jokia užsienio intervencija sprendžiant vidaus reikalus. Noriu padėkoti Vyriausybei ir visoms institucijoms, Kultūros paveldo departamentui, kurie operatyviai reagavo ir padeda spręsti problemą“, – rašoma F.Kukliansky pareiškime.
Antrojo pasaulinio karo metais toje vietoje, anot dokumentų, buvo sušaudyti asmenys, kurie galėjo būti čia vežami iš Šiaulių kalėjimo. Atidengtoje kapavietės dalyje yra maždaug 40 žmonių palaikai. Įtariama, kad dalis iš jų gali būti žydai. Žydų religiniai papročiai draudžia judinti žemėje esančius palaikus.
Atsižvelgdama į žydų bendruomenės prašymą, Šiaulių miesto savivaldybė atsisakė planų iškelti palaikus, surastus tiesiant kelią. Šiaulių miesto savivaldybė užtikrina, kad nevyks jokie žemės kasimo darbai, kol nebus garantuota derama pagarba nužudytų masinėje kapavietėje palaidotų žmonių palaikams.
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė pabrėžia, kad statybos yra stabdomos todėl, kad buvo surasti palaikai, apie kuriuos turėjo būti žinoma iš anksto, prieš pradedant statybas.
„Negaliu pasakyti, kokie istoriniai tyrimai buvo atlikti prieš pradedant statybos darbus. Jeigu jie buvo atlikti ir atsitiktinai buvo surasta dar viena vieta, kuri nebuvo iki šiol žinoma, tai galima suprasti, atleisti ir ištaisyti. Iki šiol buvo žinomos aštuonios vietos. Klausimas dėl Pročiūnų žudynių vietos buvo iškeltas seniau, viskas yra Valstybės Centrinio archyvo šaltiniuose, reiškia viskas yra surinkta ir žinoma. Galbūt nėra tiksliai nustatyta vieta, bet šiandien turim įvairių technikos priemonių, kuriomis net nejudinant žemės paviršiaus, įmanoma nustatyti, kur yra palaikai. Nesvarbu , kieno tie palaikai, žydų ar ne žydų. Jei vykdomos statybos, tai kam malonu važiuoti keliu, po kuriuo guli palaikai, ar statyti namus ir surasti kieme palaidotus žiauriai nužudytus žmones? Ir dabar iš atkastų palaikų galima spręsti, kad ten buvo nemažai vaikų. Tai tragedija, kuri reikalauja įamžinimo, o ne statybų“, – pabrėžiama pareiškime.
Pasak F.Kukliansky, netikėtumo buvo galima išvengti, jei būtų nuodugniai ištirta. Aišku, mes susipažinsime su visa istorine medžiaga ir pasižiūrėsime, kaip atsirado tas projektas. Tai ne žydų užgaida ar išskirtinis reikalavimas, – to reikalavo įstatymas: iki 2012 metų inventorizuoti visas kapines ir masinių žudynių vietas, atlikti sklypų teisinę registraciją. Darbų atlikimo terminas pratęstas iki 2016 metų. Reikia vykdyti įstatymus, – išvengsime baisių nesusipratimų.
