Nusprendė, o paskui paneigė?
Iš pradžių spaudoje pasirodė informacija, kad dėl naujų šarvuočių įsigijimo jau viskas nuspręsta. Iš svarstytų beveik dešimties siūlymų pasirinkta Vokietijos gynybos koncerno „Krauss-Maffei Wegmann“ pateikta kovinė pėstininkų mašina „Boxer“.
Tai patvirtino ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas, bet vėliau krašto apsaugos ministras Juozas Olekas skubiai surengtoje spaudos konferencijoje patikslino, kad sprendimas nėra priimtas.
„Šiuo metu yra du pasiūlymai, prie jų dirbo ministerijų komisija, kuri apsvarstė visus pliusus ir minusus. Ir yra kariuomenės vado pasiūlymas su jo matoma vizija. Galutinio sprendimo dėl derybų ir perėjimo prie kontrakto pasirašymo dar nėra. Išanalizuosime, pasiruošime, gal bus sudaryta nauja grupė ir tada priimsiu sprendimą, koks bus mūsų pasirinkimas“, – teigė J.Olekas.
Sprendimas – kitą mėnesį
Apie gynybos ekspertų pastabas, kad būtent šarvuočiai „Boxer“ atitinka tą komplektaciją, kurios reikia Lietuvai, o kitiems gamintojams dar reiktų adaptuoti savo gaminius, ministras sakė: „Nenorėčiau komentuoti, nes sprendimo dar nėra. Tai jautrus sprendimas. Juk kalbame apie komercinius siūlymus ir mūsų gynybos reikalus. Pasirinkimo kryptimi pažengėme gana toli, bet tai nėra galutiniai sprendimai.“
J.Olekas tikino, kad galutiniai sprendimai bus priimti liepos pabaigoje ar rugpjūčio viduryje.
„Tai visiškai naujas kariuomenės modernizavimo lygmuo ir kaina. Tai bus didžiausia kada nors buvusi pirkinių kaina Lietuvos kariuomenėje“, – kalbėjo J.Olekas apie šarvuočių pirkimą, kuris jau dabar vadinamas istoriniu sandėriu Lietuvos kariuomenėje.
Tikslas – užsitikrinti Seimo pirmininkės paramą
Trečiadienį ministras susitiko ir su Seimo pirmininke Loreta Graužiniene. Paklaustas, apie ką kalbėjosi susitikimo metu, J.Olekas teigė padėkojęs Seimo pirmininkei už produktyvią pavasario sesiją, kai buvo priimta daug krašto apsaugai svarbių įstatymų.
„Informavau Seimo pirmininkę apie šauktinių savanorių situaciją. Šiuo metu jais tapti norą pareiškė 2200 jaunuolių. Premjero žodžiai, kad trijų tūkstančių šauktinių gretas gali užpildyti vien savanoriai, gali ir išsipildyti. Dar kartą pabrėžiau, kad mums labai svarbu, kad tie žmonės, kurie yra pakviesti, atsilieptų į šį kvietimą“, – sakė ministras.
Anot jo, pavasario sesijos metu daug laiko ir dėmesio reikalavo įstatymai, susiję su šauktinių kvietimu, o rudenį ketinama priimti įstatymus, kurie gerintų karių profesionalų tarnybos sąlygas, darytų jas patrauklias.
„Norėjau užsitikrinti Seimo pirmininkės paramą bei išdėsčiau jai nuostatas ir poziciją“, – apie susitikimą su L.Graužiniene kalbėjo J.Olekas.
Iš darbo biržos į kareivines nevarys
Neseniai lankydamasis Dzūkijoje, ministras kategoriškai atmetė siūlymą į kariuomenę kviesti bedarbius. J.Oleko žodžiais, kariuomenė nėra perauklėjimo įstaiga ir nevykėlių jai nereikia, bet ministras teigia, kad buvo ne taip suprastas.
„Tai buvo du mano sakiniai ne visai teisingai sujungti į vieną ir taip prarasta pati sakinio esmė. Mes talkiname savivaldybėms, sprendžiančioms nedarbo problemą, kalbu ir apie jaunus žmones, kurie neįstojo į aukštąsias mokyklas ir turi planų stoti kitais metais. Siūlome labai gerą metų praleidimą – tarnybą Lietuvos kariuomenėje.
Ministro teigimu, darbo birža yra viena iš tų vietų, kur galima ieškoti jaunuolių karinei tarnybai. „Nesutinku su teiginiu, kad neturėtume kviesti ar priimti tarnauti ir turinčius darbą žmones. Kariuomenėje turi būti įvairios praktikos ir patirties turinčių žmonių. Kviesti tarnauti tik prievarta iš darbo biržos – ne išeitis. Laukiame visų, kurie nori ir gali.
Rudenį laukia naujovės
Ministro teigimu, kitą pusmetį laukia daug itin svarbių darbų, tokių kaip kovinių dalinių pildymas, kovinis karių rengimas, pratybos su sąjungininkų pajėgomis.
„Galiu pasidžiaugti, kad per pirmą šių metų pusmetį į profesinę karo tarnybą savanoriškai tarnauti atėjo apie 500 karių. Priimtos įstatymo pataisos leis kai kuriems kariams tarnyboje pasilikti ilgiau. Anksčiau šis laikas buvo ribotas“, – kalbėjo ministras.
Kalbėdamas apie rudens darbus ministras užsiminė ir apie laukiančius pokyčius: „Nuo rudens ims veikti NATO pajėgų integravimo vienetas – tam tikras štabo elementas, kur dirbs lietuviai ir užsieniečiai kariai. Daug investuojama į tai, kad mūsų karys jaustųsi kuo patogiau, turėtų tokią ekipuotę, kaip ir sąjungininkų kariai. Naujos technikos įsigijimas reikalauja ir naujų pratybų, naujų įgūdžių“.
