„Aš dar negaliu suvokti, kad Rūtelės nebėra. Namuose vis laukiu jos sugrįžtančios, o naktimis sapnuoju, kad ji šaukiasi pagalbos“, – virpančiu balsu kalbėjo vilnietė buhalterė Valentina Alkovikaitė.
56 metų moteris ne iškart įstengė kalbėti apie 21 metų vienturtės dukters, Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto trečiakursės R.Šakinytės netektį.
Sielvartaujančiai motinai prireikė medikų pagalbos.
„Ji buvo iš prigimties gamtininkė, nuo mažens rinko akmenis, daug keliaudavo, svajojo tapti mokslininke. Mano duktė nuolat pabrėždavo, kad gyvens ir dirbs tiktai Lietuvoje“, – nuraminta vaistų kalbėjo Valentina.
Motinos ir dukters ryšys buvo stiprus – jos viena kitai nuolat skambindavo arba siųsdavo trumpąsias žinutes.
Jos dažnai susisiekdavo ir tada, kai R.Šakinytė birželio pradžioje su bendramoksliais iš Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto išvyko į praktiką Norvegijoje.
Priešpaskutinę praktikos dieną studentė R.Šakinytė motinai pasidžiaugė, kad greitai iš Norvegijos grįš namo į Vilnių ir mėgausis jos pagamintais gardžiais patiekalais.
Kruopos merginai jau buvo atsibodusios, nors iš pasiturinčios šeimos kilusi mergina pinigų nestokojo, kelionėje ragavo ir tradicinių norvegų patiekalų. Taip pat sumokėjo dalį pinigų už studentų grupės apartamentų nuomą Hemsedalyje – 387 eurus.
Birželio 28-ąją Šakinių namuose Vilniuje tvyrojo pakili nuotaika, tėvai laukė iš Norvegijos grįžtančios dukters.
Netikėtai suskambėjo namų telefonas. Valentina pakėlė ragelį. Skambino Vilniaus universiteto Geologijos ir mineralogijos katedros vedėjas Petras Šinkūnas. Išgirdusi žinią apie tragišką Rūtos žūtį motina nualpo.
Lietuvė nukrito nuo uolos
Verslininkas A.Šakinis nedelsdamas paskambino į Vilniaus universitetą ir ėmė klausinėti apie dukterį ištikusią nelaimę.
Tačiau jam buvo patarta skambinti lietuvių studentų grupės praktikos vadovui Audriui Čečiui, buvusiam Norvegijoje.
Mokslininkas geologas A.Čečys sukrėstam tėvui patikslino, kad jo duktė Rūta paskutinę praktikos dieną, birželio 27-ąją, nukrito nuo uolos.
Netrukus po pokalbio į Šakinių namus Vilniuje atvyko policininkas ir įteikė pranešimą apie R.Šakinytės žūtį Norvegijoje.
„Nežinojome, ko toliau imtis. Maniau, jei lietuvius užsienyje ištinka nelaimė, Užsienio reikalų ministerija informuoja, ką daryti.
Tačiau buvo savaitgalis, ir ten mums niekas negalėjo patarti. Gerai, kad padėjo draugai, jų dėka pavyko prisiskambinti Lietuvos ambasadorei bei konsului Norvegijoje“, – pasakojo 61 metų A.Šakinis.
Tėvui telefonu buvo paaiškinta, kad dukters palaikų jis neatgaus apie savaitę – tiek laiko Norvegijoje užtruks nelaimės tyrimas.
„Tačiau joks tyrimas ten nebuvo atliktas. Norvegai tik apklausė Rūtos porininką, tą dieną ėjusį su ja atlikti praktikos užduoties.
Lietuvos kriminalinės policijos biure man taip pat negalėjo padėti – tik paaiškino, kad Norvegija nėra Europos Sąjungos narė, teisinės pagalbos sutartys tarp mūsų šalių nepasirašytos, todėl lietuvius ten ištikusių nelaimių tyrimai yra pakabinti tarp dangaus ir žemės“, – stebėjosi verslininkas.
Tėvui teko viską organizuoti pačiam – dukters palaikų parvežimą iš Hemsedalio kalnų kurorto, teismo medicinos ekspertizę, laidotuves.
Pranešė, kad pavėluos
Norvegijos Hemsedalio slidinėjimo kurortas dvelkia idiliška ramybe. Tačiau miestelis yra patyręs ne vieną sukrėtimą.
Pernai namuose vietos gyventojas nužudė žmoną, o jos kūną įkišo į šaldiklį. Kempinge trys vyrai išprievartavo merginą. Buvo ir nelaimių pačiuose kalnuose.
Vasarą turistų Hemsedalyje gerokai mažiau – jie iškylauja su palapinėmis, važinėja kalnų dviračiais, karstosi uolomis.
Birželio viduryje viename kalnų kurorto viešbučių apartamentus išsinuomojo 6 lietuviai studentai bei jų praktikos vadovas mokslininkas geologas A.Čečys.
Prieš tai grupė savaitę praleido kitame kalnų apsuptame Norvegijos mieste – Bergene.
„Bergene aš studentus daugiau mokiau, o Hemsedalyje jie jau turėjo įgytas žinias pritaikyti – patys sudarinėjo maršrutus, aprašinėjo uolienas, fotografavo.
Į užduotis studentai vykdavo po du, kas vakarą jas aptardavome ir planuodavome būsimas“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo studentų grupės vadovas.
Birželio 27-oji, šeštadienis, buvo paskutinė lietuvių praktikos diena Norvegijoje. Kitą dieną studentai turėjo išvykti namo. Išvakarėse Rūta ir jos porininkas Daumantas papasakojo vadovui apie būsimą savo maršrutą, šis jį patvirtino.
„Iš visų studentų reikalavau nenukrypti nuo maršruto – visada būti dviese ir pranešti, jeigu vėluoja“, – teigė 43 metų A.Čečys.
Rytą išeidami Rūta ir Daumantas pasiėmė maisto, tačiau paliko žemėlapį, patikinę, kad apylinkes ir maršrutą jau pažįsta.
Vakare, prieš 18 valandą, Rūta atsiuntė žinutę, kad jie su Daumantu pavėluos ir grįš 19 valandą.
„Būdavo, kad studentai pavėluodavo. Tačiau kai ir 20 valandą jų nebuvo, pradėjau nerimauti. Bandžiau prisiskambinti, bet kažkodėl nebuvo ryšio, nors oras buvo geras. Mano nervai nebelaikė, norėjau skambinti policijai“, – pasakojo mokslininkas.
Už nugaros išgirdo triukšmą
Birželio 27-osios vakare, 18 valandą 40 minučių, Biuskeriudo apskrities policijos nuovadoje budinčiam pareigūnui paskambino viršininkas. Jis liepė kartu vykti į Hemsedalį, kur nuo kalno nukrito mergina.
Kai abu pareigūnai 19 val. 30 min. atvyko prie kalno, ten jau buvo greitosios pagalbos medikai ir gelbėtojų sraigtasparnis.
Gelbėjimo tarnybos darbuotojas buvo nuskraidintas iki nelaimės vietos, jis paguldė R.Šakinytę ant neštuvų. Ji buvo nugabenta žemyn, kur laukė medikai.
Jie apžiūrėjo merginą ir konstatavo mirtį. Tada žuvusioji dar buvo nugabenta į Hemsedalio gydymo centrą, ten ją dar kartą apžiūrėjo medikė.
Kartu su Rūta kalnuose buvęs 21 metų lietuvis Daumantas Norvegijos pareigūnams paaiškino, kad studijuoja geologiją ir su bendramoksle buvo gavęs užduotį sukartografuoti aplink viršukalnę esančią vietovę.
Iš apartamentų, kur buvo apsistoję kartu su kitais studentais ir praktikos vadovu iš Lietuvos, abu išėjo 9 valandą ryto.
Atlikę užduotį jie dar nusprendė pakilti iki viršūnės, esančios 1350 metrų virš jūros lygio.
„Norėjome pasižvalgyti, pasigrožėti vaizdais. Pamanėme, kad vargu ar kada nors dar čia atvažiuosime“, – „Lietuvos rytui“ paaiškino Daumantas.
Grįžti atgal studentai nutarė kitu keliu nei pakilo. Tačiau šis kelias pasuko priešinga kryptimi, nei buvo jų apartamentai, todėl lietuviai nusprendė paieškoti trumpesnio tako.
Pirmas ėjo Daumantas, o Rūta sekė iš paskos. Vienu metu vaikinas paprašė merginos palaukti, o pats nuėjo toliau pasidairyti.
„Rūta liko stovėti saugioje vietoje, panašioje į terasą – iki skardžio buvo net apie septynis metrus. Aš nuėjau toliau. Staiga už nugaros išgirdau triukšmą. Kai atsisukau, pamačiau, kad ji ridenasi žemyn, o po to krinta nuo skardžio.
Nuskubėjau paskui ją suteikti pagalbos, skardžiu leidausi žemyn – kas 5–7 metrus buvo pakopos, todėl pavyko saugiai nusileisti. Tačiau vargu ar dar kartą nusileisčiau tuo pačiu skardžiu“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo būsimasis geologas.
Nusigavęs žemyn iki Rūtos Daumantas bandė užčiuopti jos pulsą. Bet netrukus suprato, kad ji mirė – iš burnos ėmė tekėti kraujas. Tada lietuvis paskambino Norvegijos greitosios pagalbos tarnybai.
„Kai Rūta liko laukti kalnų terasoje, o tu nuėjai toliau apsidairyti, ar galėjo ją kas nors išgąsdinti arba nustumti?“ – paklausiau Daumanto.
„Ne. Manau, ten buvome vieni“, – atsakė studentas.
„Bet tu nematei, kas tiksliai įvyko toje kalnų terasoje, kai pasigirdo triukšmas ir Rūta nuriedėjo žemyn?“ – pasitikslinau.
„Taip, buvau nuėjęs toliau kokius dešimt metrų, nusisukęs dairiausi žemyn, ar mums pavyks nusileisti“, – patvirtino pašnekovas.
Tęsinys rytoj
