Oficialiai skulptūros nukeliamos restauruoti, nes įtrauktos į Istorinių kultūros vertybių sąrašą. Tačiau Vilniaus meras Remigijus Šimašius jau užsiminė, kad jos ant tilto negrįš.
Tuo metu Grūto parko direktorius Viliumas Malinauskas sakė mielai priglausiantis skulptūras našlaites, jei paveldo sargai jas išbrauks iš sąrašo, o Vilniaus savivaldybė nebepastatys į senąją vietą: „Paimsiu. Ir tiltą pastatysime, jei reikės, ir upę iškasime.“
Išvadino prisitaikėliais
Sovietinių stabų stichišką griovimą bandė suvaldyti prie Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo įsteigta Kultūros paveldo inspekcija, kuriai iki 1995 metų vadovavo dabartinis Seimo narys Naglis Puteikis.
Paradoksas: būtent šis dešiniosiomis patriotinėmis pažiūromis garsėjantis politikas pirmasis ištiesė globėjišką ranką Žaliojo tilto skulptūroms.
„Aš daviau leidimą griauti visas komunistines skulptūras, o Žaliojo tilto neleidau.
Už tai daug kartų buvau kalamas prie kryžiaus Seime ir dabar sulaukiu priekaištų.
Bet savo nuomonės neišsižadu: Žaliojo tilto skulptūros yra mūsų istorijos žymė, o ne Rusijos imperializmo propaganda. Didžiausia kvailystė už Maskvos agresiją Ukrainoje keršyti skulptūroms“, – kalbėjo buvęs konservatorius.
N.Puteikis įsitikinęs, kad Žaliojo tilto statulos yra tarsi vaizdinė istorijos pamokų medžiaga, rodanti ateities kartoms, koks buvo 50 metų trukęs sovietinės okupacijos laikotarpis.
„Pritariu, kad skulptūros turi būti kitaip apipavidalintos. Reikia informacinių lentelių, kareivius, pavyzdžiui, būtų galima aptverti grotomis. Bet griauti – ne! Tie paveldo specialistai, kurie pritaria griovimui, be muilo lenda į vieną vietą dabartinei Vilniaus valdžiai.
„Bet kuriuo atveju estetiniu požiūriu Žaliasis tiltas neturėtų likti tuščias. Ką mes ten statysime?
Tikriausiai Dalią Grybauskaitę su gintariniais karoliais ir automatu, o šalia Algirdą Brazauską su kūju rankoje?“ – ironiškai savo karštą monologą baigė parlamentaras.
Planuoja lyg karinę operaciją
Žaliojo tilto skulptūrų nukėlimo parengiamieji darbai turėtų būti įvykdyti per maždaug dvi dienas, eismas per tiltą gali būti apribotas. Vilniaus savivaldybės atstovų teigimu, visą skulptūrų nukeldinimo operaciją numatoma įvykdyti dviejų savaičių laikotarpyje.
Nukeldintus socialistinio realizmo kūrinius ketinama laikinai saugoti vienoje „Grindos“ įmonės aikštelių.
Vilniaus valdžia baiminasi galimų provokacijų ir piketų, todėl daugelis operacijos detalių laikoma paslaptyje.
Palanga myli okupantus
Vilniaus valdžios užmojis iškelti paskutinius sovietmetį menančius simbolius iš miesto centro galėtų būti sektinas pavyzdys ir Palangai.
Pačiame kurorto centre, priešais bažnyčią, tebestovi obeliskas sovietiniams kariams su užrašu ir sovietiniu herbu.
Palangos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Vygantas Rekašius „Lietuvos rytui“ yra teigęs, kad šis klausimas jautrus: „Jeigu paminklą reikėtų iškelti, šioje procedūroje turėtų dalyvauti ir Užsienio reikalų ministerija, nes tai yra susiję su kitos valstybės pozicija. O jos reakciją galima nuspėti.“
O Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Robertas Trautmanas tepasakė, kad Palangos taryba galimybės iškeldinti obelisko kol kas nesvarstė.
Kurorte sklando ir įvairios versijos, kodėl savivaldybė nenori judinti obelisko.
„Palangai ir taip trūksta rusų, kurie palikdavo didelius pinigus kurorte. O jei dar imsime juos erzinti, nei rusų, nei baltarusių nebeliks. Bala nematė to paminklo, jis niekam netrukdo“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo vienas Palangos verslininkas, tiesa, nepanoręs, kad būtų paviešinta jo pavardė.
Iš pirmų lūpų
Arvydas Anušauskas
Seimo narys, istorikas
„Žaliojo tilto skulptūros, stovinčios miesto centre, gali būti suprastos ir kaip sovietinės santvarkos, ir kaip dabartinio Rusijos imperializmo ideologijos išraiška, propaganda.
Sutinku, kad skulptūrų naikinti nereikia, bet jos neturi stovėti Vilniaus centre, viešojoje erdvėje. Ypač dabar, kai Rusija yra užgrobusi Krymą, eskaluoja ginkluotą konfliktą Ukrainoje.
Tokias skulptūras derėtų perkelti į muziejinę erdvę.“
Leonidas Donskis
Filosofas, kultūrologas
„Suprantu neigiamus jausmus, kuriuos sukėlė Rusijos agresija Ukrainoje.
Bet tai nėra protingas pagrindas pašalinti Žaliojo tilto skulptūras. Jas palikdami parodytume, kad sovietinės praeities nebijome, nes jau esame Vakarų geopolitinės erdvės dalis.
Kitas dalykas – Ukraina.
Ten sovietiniai stabai griaunami, nes Ukraina dar nėra Vakarų dalis, ji ginklu kovoja už vakarietišką kryptį, ten vyksta karas.
Toji skulptūrų baimė yra tarsi poimperinio mąstymo liekana. Veikia tarsi kompensacinis mechanizmas, kai skulptūroms nurašomos kažkokios nesuvestos sąskaitos.“
