Vien Neringoje turėtų būti nugriauti dar keli pastatai – du Juodkrantėje, šalia buvusio žuvų restorano, ir trys Preiloje.
Statybos vyko gavus visus leidimus, bet galiausiai teismai pripažino, kad valdininkai neturėjo teisės jų išduoti, todėl pastatus būtina griauti.
Restoraną Juodkrantėje nugriovė pats jį pastatęs verslininkas D.Vilčinskas. Tai Lietuvai dar neįprasta situacija. Paprastai statinių savininkai patys jų negriauna net ir pralaimėję bylas. Minėtas verslininkas irgi abejojo, kad prisiteis žalos atlyginimą iš valstybės, bet jam pavyko.
Kitus du Juodkrantėje ant marių kranto tebestovinčius, bet neteisėtais pripažintus pastatus jau seniai įsigiję asmenys dabar pagrįstai gali tikėtis, kad ir jiems bus atlyginta žala.
Nuogąstaudamas, kad nauji ieškiniai dėl kurorte numatytų griauti statinių iš viso sieks 6 mln. eurų, Neringos meras D.Jasaitis paprašė, kad šią naštą prisiimtų Vyriausybė, nes tokios išlaidos savivaldybę privestų prie bankroto, be to, ji niekada nepritarė šiems griovimams.
Kurorto valdžia iš tiesų ne kartą siūlė negriauti pastatų, kurie iškilo gavus visus leidimus, net jei teismai vėliau ir pripažino, kad jie neturėjo būti išduoti.
Savivaldybės valdininkų kalte čia galima abejoti, nes jie paskiausiai pasirašė dokumentus, kuriuos jau buvo palaiminusios kitos institucijos, ir net neturėjo kitos išeities, kaip tik pritarti statyboms.
Bet dabar antstoliai grasina areštuoti būtent Neringos savivaldybės sąskaitas – teismas jai ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai priteisė atlyginti žalą.
Sąskaitų arešto grėsmė nukelta trims mėnesiams, tačiau problemos tai neišsprendžia. Kita vertus, žmonėms ne taip ir svarbu, iš kurios įstaigos kišenės bus atlyginti nuostoliai už nugriautus jų teisėtai pastatytus, bet, pasirodo, neteisėtai leistus statyti pastatus.
Šventosios pavyzdys rodo, kad po teismo sprendimo atlyginti restorano Juodkrantėje statytojų patirtą žalą gali pasipilti ir gerokai didesnių ieškinių.
Pernai rudenį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad Šventosios pakraštyje iškilęs daugiabučių namų kvartalas „Elija“ buvo pastatytas be pažeidimų, negana to, ir valstybės institucijų išduoti statybos leidimai yra teisėti.
Kitaip sakant, valstybės institucijos nepagrįstai kabinėjosi prie statybų ir įsuko net 7 metus trukusį bylinėjimosi procesą. Pasekmės buvo liūdnos komplekso statytojai bendrovei „Baltijos pirkliai“ – ji bankrutavo. Tačiau dabar visa tai gali smarkiai atsirūgti visiems mokesčių mokėtojams.
Skelbiama, kad bankrutavusios bendrovės savininkai rengia net 30 milijonų eurų ieškinį valstybei. Ši suma gali pasirodyti ne iš piršto laužta.
Mat prasidėjus byloms žmonės išsigando, kad pastatai bus griaunami, tad statytojams pavyko parduoti tik ketvirtadalį apartamentų, o buvo paimta 90 mln. litų paskolų, kurios su palūkanomis ir delspinigiais per bylinėjimo metus dar gerokai išaugo. Vėliau kilus krizei ir būsto kainoms smarkiai kritus bendrovė bankrutavo.
Dėl to jos savininkai kaltina valstybės institucijas ir skaičiuoja ne vien tiesioginius nuostolius, bet ir negautą pelną. Juodkrantės restorano atvejis jiems teikia vilties, kad gali pavykti prisiteisti solidų žalos atlyginimą.
Apskritai neaišku, kodėl 2008 metais prireikė sukelti didžiulį triukšmą dėl šių statybų Šventojoje.
Tuomet buvo kilęs nelegalių statybų paieškos vajus. Kurortuose ir kitose gražiose Lietuvos vietose iš tiesų buvo pristatyta statinių ir negavus jokių leidimų. Ryškiausias pavyzdys – Nidoje, šalia Th.Manno muziejaus, pastatyti visiškai nederantys prie aplinkos neteisėti plytiniai trobesiai, kurių keletą metų niekaip neįstengta nugriauti.
Tačiau kovojant su neabejotinai nelegaliomis statybomis, kaip Lietuvoje neretai nutinka, buvo perlenkta lazda – pažeidimų įžvelgta net ten, kur vėliau jų nepavyko rasti nė su žiburiu.
Taip nutiko ir Šventojoje. Aplinkos sergėtojams pasirodė, kad ten pastatyti 9 aukštų pastatai per aukšti, nes neva užgožia vaizdą į jūrą ir kopas, nors nutolę nuo jų per 600 metrų, todėl reikalauta juos nugriauti iki 5 aukštų.
Prokuratūra, esą gindama viešąjį interesą, kreipėsi į teismą, o dabar paaiškėjo, kad statybos buvo visiškai teisėtos.
Bet ar tikrasis viešasis interesas nebūtų apsaugoti valstybę ir visuomenę nuo tokių milijonus kainuojančių valdininkų klaidų?
Juk ir žuvų restoranas Juodkrantėje veikė jau keletą metų ir niekam, išskyrus kai kuriuos aplinkosaugos specialistus, nekliuvo. Priešingai, poilsiautojų pamėgtą restoraną dabar pakeitusi pieva ir čia atsiradęs paminklas korumpuotiems biurokratams atrodo mažų mažiausiai keistai.
Gal panašių absurdų būtų mažiau, jei nukentėjusiems statinių savininkams priteistus nuostolius atlygintų ne vien valstybė, bet būtų nubausti ir tie valdininkai, kurių neteisėti ar netikslingi veiksmai pridaro tiek žalos?
