Stengėsi neatsilikti ir taip pat neatostogaujanti Seimo pirmininkė L.Graužinienė, kuri irgi viešai išbarė ministrą.
Šalies vadovė supliekė Susisiekimo ministeriją, kad ji tik ilgai stebėjo LJL padėtį ir nieko veiksminga nedarė.
D.Grybauskaitė reikalavo nemaitinti žmonių pažadais, o imtis ryžtingų sprendimų, bet nepaaiškino kokių.
Gavęs pylos R.Sinkevičius paskelbė vienintelį ryžtingą sprendimą: LJL turi nedelsdama skelbti bankrotą.
Tiesa, ministrą taršančios moterys kažkaip pamiršo, kad jis seniai skambina pavojaus varpais dėl sudėtingos situacijos LJL, taip pat ne kartą bandė suminkštinti SEB banko vadovų širdis, kad šie nepultų lyg išbadėję žvėrys žlugdyti valstybinės įmonės.
Tačiau kas iš to užsienio uostuose areštuotuose penkiuose LJL laivuose dirbantiems jūreiviams? Jiems reikia ne politikų žodžių, kuriais jie pirmiausia reklamuoja save, o pinigų. Jų vis dar nėra. Tuo metu šimtas šiuose laivuose įkalintų jūrininkų jaučiasi tarsi vergai galerose.
Sąlygų, kuriomis žmonėms tenka dirbti ir gyventi, žmoniškomis tikrai nepavadinsi. Dakaro uoste areštuotos „Raguvos“ jūreiviams neleidžiama net išlipti į krantą, nors daugelis jų atogrąžų platumose darbuojasi jau pusmetį ir nežino, kiek dar ten teks tūnoti.
Kituose laivuose irgi tirpsta maisto atsargos, baigiasi vanduo, taupant energiją Portugalijoje įstrigusioje „Vorutoje“ net buvo išjungta elektra.
Bėdos jūreivius ištiko todėl, kad LJL ne tik jiems nemoka algų – neatsiskaito ir su degalų tiekėjais, o šie ir inicijavo laivų areštus.
Beviltiškai prasiskolinusi LJL jūreiviams skolinga 1,5 mln. eurų, o visos jos skolos siekia maždaug 20 mln. eurų. Šios naštos didžioji dalis tenka paskolas davusiam SEB bankui.
Dabar akivaizdu, kad LJL vadovai pernelyg rizikavo prieš 2008–2009 metų krizę skolindamiesi iš SEB net 53,4 mln. dolerių ir 9,1 mln. eurų. Norai buvo geri – atnaujintas laivynas, įsigyti talpesni laivai.
Tikėtasi, kad tai garantuos įmonei pelną, kuris leis atsiskaityti su kreditoriais.
Bet taip neatsitiko. Aišku, LJL stipriai smogė pasaulinė finansų krizė, smukę krovinių gabenimo įkainiai, o tokiam įvykių scenarijui bendrovė nebuvo pasirengusi.
Gelbėdamasi „Lietuvos jūrų laivininkystė“ išpardavė laivus – iš 11 pasiliko penkis, kurie visi dabar užsienio uostuose.
Suprantama, finansinė bėda gali ištikti bet kurią įmonę. Tačiau LJL vis dėlto yra valstybinė bendrovė, beveik 57 procentus jos akcijų kontroliuoja Susisiekimo ministerija.
Juk šios problemos atsirado ne prieš pusmetį, kai bendrovė jau pradėjo nemokėti jūrininkams algų ir neatsiskaityti su degalų tiekėjais, bet kaupėsi nuo 2009 metų nuolat dirbant nuostolingai.
Todėl atsakomybę už nesėkmingą „Lietuvos jūrų laivininkystės“ valdymą turėtų prisiimti tiek dabartinė valdžia, tiek ir ankstesnė dešiniųjų Vyriausybė.
Atskira kalba apie kreditoriaus elgesį. Dabar SEB bankas siekia kaip nors ištraukti į LJL įmerktus pinigus.
Teigiama, kad bendrovė jam vis dar skolinga apie 15 mln. eurų, nors didelę dalį paskolų jau grąžino pardavusi laivus.
Beje, bankas nesumažino 4 proc. siekiančių palūkanų, nors dabar rinkoje jos bent perpus menkesnės.
Taigi ar dėl LJL bėdų neturėtų atsakomybės jausti ir paskolas davęs bankas, kuris galėtų bent kiek padėti skolininkei išsikapanoti, o ne bet kokia kaina atsiiminėti savo pinigus ją skandindamas?
Akivaizdu, kad geranoriško dialogo tarp LJL ir SEB banko pristigo. Kreditorius pasiimdavo didžiąją dalį už parduotus laivus gautų pinigų, o įmonei ėmė stigti lėšų net jūrininkų algoms bei degalams. O kai bankas sustabdė finansines operacijas, bendrovės veiklą visai paralyžiavo laivų areštai.
Kalbama, kad bankas norėjęs visą LJL gelbėjimo naštą perkelti ant valstybės pečių, reikalaudamas, jog bendrovei parama būtų suteikta iš biudžeto ir esą užsimindamas, kad antraip Vyriausybei gali kilti kliūčių ieškant finansavimo energetikos projektams.
Tai jau būtų galima vadinti net šantažu.
Vyriausybė dar prieš kelis mėnesius svarstė, ar neskirti LJL 11 mln. eurų iš valstybės biudžeto, bet esą apsižiūrėta, kad tiesiogiai to daryti neleidžia ES teisė, o netiesioginių paramos būdų nesugalvota.
Skelbiamas LJL bankrotas reiškia, kad įmonę valdanti valstybė nuleidžia rankas. Galbūt dabar tai ir mažiau nuostolingas kelias.
Su SEB banku susitarta skirti LJL 650 tūkst. JAV dolerių paskolą degalams, maisto produktams ir jūreiviams pargabenti namo.
Taigi gal pagaliau baigsis tarp dangaus ir žemės atsidūrusių jūrininkų vargai. Tiesa, neaišku, ar jie atgaus savo uždirbtus pinigus. Juk bankroto atveju pirmiausia paskolas atsiims bankas, o kitoms skoloms grąžinti lėšų gali ir nelikti.
Kad ir kaip būtų, valstybė liks prie skilusios geldos.
