Naujausias pavyzdys – ketvirtadienį paskelbtos VK audito išvados parodė, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) neatsakingai naudojo vaikų išlaikymui ir bedarbių profesiniam mokymui skiriamas lėšas.
Iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėta daugiau kaip pusė milijono eurų asmenims, kurie neturėjo teisės gauti socialinės paramos. Taip atsitiko, nes šie asmenys neinformavo fondo apie pasikeitusią turtinę padėtį, o valdininkai nepasirūpino, kad parama tektų tik tiems, kuriems ji priklauso.
SADM permokėjo 250 tūkst. eurų ir Trakų rajono savivaldybei, kuri suskaičiavo daugiau globotinių, nei jų iš tiesų buvo, o permokos pinigais padengė kitas savo išlaidas.
Netvarkos aptikta ir mokant bedarbius. Praėjusiais metais SADM tam skyrė daugiau nei 5,5 mln. eurų, bet nereglamentavo nei mokymo kokybės ir trukmės, nei kainos, todėl atsirado landų piktnaudžiavimams. Mat ir profesijos mokytojams, ir besimokantiems naudingi kuo ilgesni mokymai, nes vieni daugiau uždirba, o kiti ilgiau gauna stipendiją.
Argi nestebina, kad sušių gamybos mokymo programa trunka net 320 valandų, o sunkiasvorę mašiną vairuoti siūloma išmokti vos per 70 valandų?
Taip pat SADM nepasirūpino, kad maisto produktai skurstantiems žmonėms būtų perkami mažesnėmis kainomis. Mat konkurso laimėtojas didžiąją dalį prekių tiekė per tarpininkus, ir taip išskaidžius tiekėjus įsigyjami didžiuliai maisto produktų kiekiai kainavo ne pigiau nei parduotuvėse.
Šią savaitę VK paskelbė ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) neefektyvų lėšų naudojimą atskleidžiančio audito išvadas. Ne įstatymu numatytoms funkcijoms, o kitoms reikmėms išleista 2,3 mln. eurų.
Didžiausia žala valstybei buvo padaryta, kai SAM, iš sostinės savivaldybės perėmusi Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę, sumokėjo ir 1,6 mln. eurų savivaldybės skolą išperkamosios nuomos bendrovei už medicininę įrangą.
Tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad nėra didelio skirtumo, iš kurios kišenės atsiskaityta – iš skolų smaugiamos savivaldybės ar ministerijos biudžeto. Tai – neatsakingumas. Juk šiuos finansinius įsipareigojimus išperkamosios nuomos bendrovei prisiėmė savivaldybė, o mokėti teko valstybės biudžetui.
Dėl valdininkų aplaidumo Lietuva neteko ir 666 tūkst. eurų ES paramos. Už šias lėšas greitosios pagalbos automobiliams nupirkta kompiuterių, navigacinių sistemų, programinės įrangos, bet paramą teko grąžinti Briuseliui, nes nesugebėta laiku pradėti naudoti technikos.
Ši valdininkų nerangumo istorija niekam nedavė naudos, bet kartais sudaromos landos ir nepagrįstai pasipelnyti iš valstybės turto.
Antai Šiauliuose valstybei priklausančios patalpos buvo išnuomotos privačiai bendrovei, kuri jas pernuomoja beveik dešimt kartų brangiau. Dar 2011 metais VK atkreipė dėmesį į šį faktą, bet užkirsti kelio pelnytis privatininkui iš valstybės turto nebuvo skubama.
Jau antrus metus VK priekaištauja SAM, kad nejuda iš mirties taško greitosios pagalbos automobilių atnaujinimo programa, o dėl to ligoniams gali vėluoti skubi medicinos pagalba.
Kontrolierių pastabų dėl neūkiškumo sulaukė ir Užsienio reikalų ministerija (URM).
Paaiškėjo, kad URM apmokėjo asociacijų ir viešųjų įstaigų projektus, kuriems parama neturėjo būti skiriama, pasitaikė atvejų, kai valstybės pinigais būdavo finansuojami jau pasibaigę renginiai.
Skirstant ministerijos paramą ne visuomet pavykdavo išvengti ir interesų konfliktų. Pavyzdžiui, vienas Užsienio lietuvių projektų komisijos narys balsavo už tai, kad būtų finansuojami trys jo atstovaujamos organizacijos sumanymai.
Užkliuvo auditoriams ir URM atsakomybei priskirtos pagalbos besivystančioms šalims skirstymas. Šiam tikslui buvo išleista net per 30 mln. eurų, bet tik dešimtadalį išlaidų prižiūrėjo ministerijos pareigūnai ir neaišku, ar tinkamai buvo naudojamos lėšos.
Taigi pylos nuo kontrolierių gavo visos tikrintos ministerijos. Bet galima atkreipti dėmesį į tai, kad jų vadovai ir viešai teisinosi, ir bandė sumenkinti audito svarbą.
Sakykime, URM ironiškai atsikirto, kad negali suplanuoti stichinių nelaimių, todėl iš anksto sudėtinga numatyti ir humanitarinės pagalbos projektus.
Tuo metu SAM teisinosi, jog auditorių nustatytos nepagrįstos išlaidos buvo patirtos dėl aplinkybių, nepriklausiusių nuo ministerijos, o SADM aiškino, kad VK įvardytos problemos jos vadovams žinomos ir jau sprendžiamos.
Vis dėlto net ir kiek irzliai reaguodamos ministerijos žada atsižvelgti į auditorių rekomendacijas ir taisyti klaidas.
Taigi naujojo valstybės kontrolieriaus A.Dulkio vadovaujamų auditorių pasirinkta taktika kuo plačiau viešinti visus tyrimus bent jau verčia valdininkus nervintis ir galbūt sukrusti.
Tai teikia vilties, kad ir Lietuvoje pamažu mažės biurokratinio abejingumo, nes kol kas kai kurie valdininkai nesidrovėdami aiškina, jog prie pažeidimo faktų paprasčiausiai priprantama.
