Kone kiekvienas vilnietis turi nuomonę, kas turėtų stovėti ant Žaliojo tilto postamentų. Pasiūlymų įvairovė tokia didelė, kad valdžiai teks gerai pasukti galvą renkantis, kuris geriausias.
Ant vieno iš postamentų siūloma užkelti skulptūrą „Krantinės arka“, vilniečių pramintą Vamzdžiu. Tegu toliau rūdija kaip ir nukeltos sovietinės skulptūros.
Net toks absurdiškas pasiūlymas surado ne vieną šalininką.
Yra ir visai proziškas pasiūlymas – postamentus papuošti gėlėmis. Atrodo, kad prie jo linksta ir miesto vadovai.
Todėl artimiausiu metu šokiruojančių vaizdų ant Žaliojo tilto turbūt neišvysime.
Kviečia rudenį pasikalbėti
Bene daugiausia šiomis dienomis pasisakyti apie Žaliojo tilto skulptūras tenka merui Remigijui Šimašiui.
Anot jo, daug kas sakė, kad Žaliasis tiltas be skulptūrų bus tuščias ir nykus.
Merui jis tiesiog palengvėjęs ir visai gražus.
Meras sakė, kad šią savaitę bus tvarkomi tilto postamentai. Pirmadienį ant jų bus pastatytos gėlės. Labai tam tinkamų miestas neturi, bet suras tokias, kurios puoš tiltą iki rudens.
„Vėliau, rudenį, galėsime padiskutuoti plačiau. Tačiau greičiausiai siūlysime ten stilių atitinkančius gėlių klombas arba šviestuvus“, – svarstė R.Šimašius.
Jis kvietė vilniečius pasidalinti idėjomis, ką jie norėtų matyti vietoj Žaliojo tilto skulptūrų.
Užkeltų keturis signatarus
Jau kitą dieną po to, kai Žaliojo tilto skulptūros buvo nukeltos, pasigirdo siūlymų, ką statyti vietoj jų.
Žurnalistas Andrius Tapinas juokavo, kad turizmui būtų naudinga, jeigu tiltą puoštų trilogijos „Žiedų valdovas“ herojaus Gendalfo, Hario Poterio, Hano Solo iš filmų „Žvaigždžių karai“ ir kareivio Šveiko skulptūros.
Vis dėlto daugiau buvo rimtų pasiūlymų. Štai patriotinio jaunimo sambūris „Pro Patria“ įsitikinęs, kad ant Žaliojo tilto reikėtų įamžinti Vasario 16-osios Nepriklausomybės deklaracijos teksto autorius ir signatarus – Vilniuje tuo laiku gyvenusius ir dirbusius Mykolą Biržišką, Joną Vileišį, Petrą Klimą ir Steponą Kairį.
„Pagrindinis principas turėtų būti paprastas ir aiškus – pašalinę Lietuvos valstybingumą neigusius, lietuvių tautai prievarta primestai sovietinei utopijai šlovinti skirtus paminklus, turėtume juos pakeisti nepriklausomos Lietuvos valstybingumą įtvirtinančia kompozicija.
Manome, kad simboliškai tam geriausiai tinka keturių Lietuvos Tėvų kūrėjų – Nepriklausomybės deklaracijos teksto autorių ir signatarų paminklai.
Šie žmonės, viena vertus, atstovauja politinėms pažiūroms nuo kairės iki dešinės, todėl negali kelti jokių visuomenę skaldančių partinių asociacijų.
Kita vertus, visi jie istoriškai susiję su Vilniumi, kur aukodami savo lėšas, laiką ir net rizikuodami įkalinimu pasiaukojamai dirbo visuomeninį darbą Vilniaus lietuvių bendruomenės labui. Jų ryšys tiek su Lietuvos valstybingumu, tiek su Vilniumi akivaizdus“, – pasiūlymą komentavo „Pro Patria“ atstovas Vytautas Sinica.
Jo žodžiais, šitoks Žaliojo tilto įamžinimas kartu būtų ir valingas žingsnis nepasiduodant posovietines visuomenes, tarp jų ir Lietuvą, kamuojančiai politinių paminklų baimei. Pastaroji, išugdyta okupacinio režimo prievartos liudyti akivaizdžiai suklastotą istoriją, dažnai trukdo piliečiams net ir laisvės bei demokratijos sąlygomis kokybiškai skirti valstybingumą stiprinančias ir silpninančias viešosios atminties formas.
Kurtų vaizdo instaliacijas
V.Sinicos sumanymą sukritikavo architektas Mindaugas Pakalnis: „Nemėginčiau vienos ideologijos pakeisti kita. Apskritai ideologiniams ženklams ant Žaliojo tilto neturėtų likti vietos.“
Anot jo, nukėlus skulptūras pirmiausia reikėtų pailsėti, nepulti ant tilto ko nors statyti. O paskui galbūt paeksperimentuoti, leisti pasireikšti jauniesiems menininkams. Taip mieste atsirastų vyksmas, kas vakarą būtų kuriama vis kas nors nauja.
M.Pakalnio manymu, ant Žaliojo tilto tiktų virtualios skulptūros. Jaunieji menininkai galėtų kurti vaizdo instaliacijas, lazerių šou, kurie pritrauktų žiūrovų. Architektas sakė esąs fizinių skulptūrų ant šio tilto priešininkas.
Jis priminė Amsterdamo pavyzdį, kai raudonųjų žibintų kvartalo vitrinos buvo perleistos dizaino studentų parodoms rengti. Vilnius galėtų pasekti kartais labai neįprastai pasielgiančių Vakarų Europos miestų pavyzdžiu.
Architekto žodžiais, kol kas visai neblogai vietoj skulptūrų atrodė gėlės.
Tik gėlinės buvo nukeltos apkaltinus kiču. Bet kitokios formos jos visai puikiai tiktų.
„Apskritai daugybė panašios stilistikos tiltų yra be skulptūrų ir jie puikiai atrodo“, – tvirtino M.Pakalnis.
Valdžia nesuteikė leidimo
Kitas architektas Audrius Ambrasas jau praėjusių metų festivaliui „Vilnius Street Art“ buvo pasiūlęs projektą, kaip reikėtų pasielgti su Žaliojo tilto skulptūromis. Tiesa, jam įgyvendinti savivaldybė leidimo nedavė, nors miesto paveldosaugininkai sumanymui buvo pritarę.
Savo pasiūlymo ir dabar neatsisakantis A.Ambrasas kvietė skulptūras kuriam laikui patupdyti į narvus. „Tai ženklas, kad mes skulptūras matome, tačiau netikime tuo, ką jos teigia. Taip nužeminamas sovietinis patosas“, – aiškino A.Ambrasas.
Sumanymą palaikė ir architektas Algirdas Kaušpėdas. Jis sakė, kad tai meniškai ir politiškai tikslus projektas.
„Tai sąlyginis skulptūrų patupdymas į jėgos narvus, sukuriantis zoologijos sodo įvaizdį. Žiūrėtume į skulptūras kaip į tam tikrą praeitį, kuri neturi jokių galių veikti šiandien.
Skulptūros įgautų rokenrolo, nes taptų meninės. Keturi pjedestalai suteiktų joms kietesnį ritmą“, – svarstė A.Kaušpėdas.
Pasak nacionalinės dailės galerijos vadovės Lolitos Jablonskienės, A.Ambraso projektas skulptūras „pastatytų į savo vietą“, įrėmintų jas konkrečiame laike ir erdvėje.
Darbininkai ir kolūkietės nebežengtų laisvai nuo postamentų į dabartį, o liktų ten, tais laikais.
Stovi šalia gatvių valytuvų
Per dvi naktis nuo Žaliojo tilto nukėlus skulptūras, jos nuvežtos į savivaldybės įmonės „Grinda“ teritoriją. Skulptūros pastatytos šalia gatvių valytuvų, smėlio barstytuvų.
Skulptūras ketinama įvynioti į juodą plėvelę, kuri saugos nuo lietaus ir kitų gamtos reiškinių.
Savivaldybė skulptūrų niekam neperduos ir neeksponuos. Mat skulptūrinės grupės „Taikos sargyboje“, „Pramonė ir statybos“, „Žemės ūkis“ ir „Mokslo jaunimas“ leista nukelti tik dėl rekonstrukcijos. Jos yra valstybės saugoma kultūros vertybė.
Tik paskelbus konkursą, restauravus skulptūras bus sprendžiama, kur ateityje jos stovės.
Ant Žaliojo tilto skulptūros buvo užkeltos 1952 metais.
