Tai – žiniasklaidos sekmadienio topų topo žinia, nuskambėjusi kaip juodojo humoro tropas, jeigu drauge prisimename dabar Rusijoje užstojusio sunkmečio išbandymus ir rusiškos tikrovės koloritą su girtų meškų riaumojimu.
Iš tiesų, iš vienos pusės labai juokinga, kai prasigėrusi ir prasivogusi, į totalitarizmą grimztanti Rusija dedasi pažadėtąja žeme, rojaus kampeliu žemėje, o, iš kitos, labai gerai pasimatė, kad nedraugiška pusė svarbiausiu mūsų pralaimėjimu laiko išaugusios emigracijos faktorių, bandydama pikdžiugiškai tai priminti. Jeigu džiaugiasi neprietelius, nieko gero, ar ne? Iš tiesų, yra proga apie ką dar kartą ir dar kartą pagalvoti Lietuvos politinei klasei, gal net pabandant įsisąmoninti faktą, kad nepotizmo žaidimai turi savo kainą.
Tačiau V.Putino susitikimo su auditorija metu labiausiai nustebino įdomioji matematika, statistikos ekvilibristika, vaizduotę pranokstanti skaičių magija, Alisos stebuklų pasaulį primenanti didėjimo mažėjimo plastika.
Čia V.Putino svita drąsiai paskelbė mums nežinomą dar naujieną, kad neva iš sovietinių laikų 3,5 mln. gyventojų šalies nepriklausomybę paskelbusioje Lietuvos dabar jau beliko tik 1,4 mln. gyventojų (kaip matome, dėl tikslumo įvaizdžio net nebuvo bandoma suapvalinti iki milijono penkių dešimtųjų, nors iš tiesų gyventojų skaičius Lietuvoje dabar balansuoja, kaip ir skelbiama kultinėje dainoje apie krepšinio šalį, trijų milijonų ribos zonoje).
Ar tai yra akis badanti kaimyninės Lietuvai Kaliningrado srities valdininkų nekompetencija, ar įprotis viską užtemti, nežiūrint objektyvių duomenų, ant savo kurpalio, bandymas skaičių pasaka įsiteikti carui, išgalvoti dalykus, kurie galėtų, tarkime, kažkam pakelti ūpą ir pagerinti virškinimą. Tikriausiai visko yra po truputį, tačiau įvertinus faktą, kad Lietuvos gyventojų skaičius putinistų vaizduotėje buvo sumažintas ne padrikai ir palaidai, o su simetrijos užmoju daugmaž du kartus, pabandykime surasti kažką panašaus į tokio kvaziskaičiavimo sisteminį atramos tašką.
Sakoma, kad stipriai pergėrus, apsinuodijus alkoholiu viskas dvejinasi, sudvigubėja, objektai simetriškai pasidaugina akyse.
Taigi pirmoji hipotezė yra tokia: gal minėto Kaliningrado forumo dalyviai buvo stipriai nedagėrę (nevartojama lietuvių kalboje, bet šiuo atveju labai tinkama žodžio forma), taigi lietuvių skaičius dėl kankinančios skaičiuojančiųjų abstinencijos buvo sumažintas ne palaidai ir padrikai, o daugmaž du kartus.
Kiti variantai: galimas daiktas, į Lietuvą kažkas žiūrėjo pro atvirkščius žiūronus arba, tarkime, daugiau nei pusę Lietuvos gyventojų tąsyk maudėsi Palangos jūroje, todėl nesimatė pro periskopą.
Juokai lieka juokais, tačiau visi juokai pradingsta akimoju prisiminus apie stalininės rusų valdžios praktikuotą kruvinąją buhalteriją, kai ne atsitiktinai, o sistemiškai buvo sprendžiama dėl to, kokią lietuvių populiacijos dalį reikia išnaikinti, kokią palikti.
Taigi gal ir tas 1,4 mln. yra neadekvataus žmogaus įsivaizdavime iškylantis proporcijos suvokimas, kad neva pusę lietuvių išnaikinus, kitą pusę būtų galima paversti paklusnia, vivisekcijos bandymams pasiduodančia mase, siekiant išugdyti vergų klasę.
