Nežinojo, ką įsigijo
„Pagal patvirtintą miškotvarkos projektą savo žemėje galiu įrengti kempingą ir imtis turizmo verslo. To daryti nenoriu, noriu tik pasistatyti vieną kemperį ir ramiai su šeima ten ilsėtis“, – sakė pašnekovas ir pridūrė, kad iki šiol neabejojo, jog valstybė negali jo priversti imtis verslo.
Vyras žemės sklypą paežerėje nusipirko iš toje vietoje žemę atgavusių žmonių. „Tikrai nežinojau, kad kada nors jis taps rekreacine teritorija. Tiesiog į tą vietą įpratome važiuoti nuo senų laikų, mėgdavome ilsėtis ten buvusioje stovyklavietėje.
Tris dešimtmečius ežero pakrantėje nuo balandžio iki rugsėjo suvažiuodavo turistai. Jie apsistodavo palapinėse, vėliau jau ėmė važiuoti su kemperiais“, – pasakojo jis.
„Labai myliu gamtą ir mėgstu joje ilsėtis. Norėdamas turėti tokią galimybę, nusipirkau nedidelį miško sklypą ir nežinojau, kokia ten teritorija, pirkau tiesiog mišką, kur galėčiau pasistatyti palapinę. Tuo metu, kai įsigijau šį miško sklypą, kemperiai iš viso buvo retenybė“, – kalbėjo pašnekovas. Su kemperiais į ežero pakrantę atvykstantys poilsiautojai net juokdavosi, jog pats sklypo savininkas vienintelis nakvoja palapinėje.
Už savame sklype stovintį kemperį – bauda
Neseniai vyro sklype apsilankė inspektoriai ir skyrė jam baudą už tai, kad pažeidžia Labanoro parko lankymo taisyklių gamtos apsaugos reglamento 23-iąjį punktą.
Šiame punkte numatoma, kad parke draudžiama statyti, laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ir kitiems panašiems tikslams vagonėlius ir kitus kilnojamuosius objektus ar įrenginius (mobiliuosius namelius, konteinerius, nebenaudojamas transporto priemones, metalinius garažus).
Tame pačiame taisyklių punkte numatoma, kad mobilieji nameliai laikomi kempinguose, teritorijų planavimo dokumentuose numatytose vietose ir teisės aktuose numatytais atvejais.
Kol kas pareigūnai skyrė pusę minimalios baudos – 72 eurus. D.Dubrovnikas su tokia nuobauda nesutinka. Jei vis dėlto būtų nuspręsta, kad vyras turi būti baudžiamas, jam teks paploninti savo piniginę 579 eurais.
„Esmė ne pinigai. Valstybė veikiausiai padarė klaidą dar prieš dešimtmetį, kai žmonėms grąžino žemę saugomose teritorijose. Nebūtų priimtas toks sprendimas, šiandien nebūtų ir absurdiškų situacijų. Jei jau žmonėms grąžinta žemė, tai ir leiskite ja naudotis, o dabar vis tiek kabinėjamasi“, – kalbėjo D.Dubrovnikas. Vyrą glumina įstatymų prieštaravimai.
Sklypo savininkas kreipėsi ir į Valstybės saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos. Tiesa, atsakymo, kurio jis sulaukė, formuluotė pasirodė keista.
Situaciją tarnybos specialistai apibūdino taip: „Tai specialiai išskirtos teritorijos, siekiant statyti visuomeninės paskirties rekreacinės infrastruktūros objektus, t.y. numatoma galimybė įrengti kempingą, tačiau pasistatyti kemperį savo asmeniniam naudojimui tam nepritaikytoje teritorijoje yra draudžiama“, – rašoma gautame atsakyme.
Poilsiautojų iš savo sklypo nevaiko
Šeima gavo laišką, kad dėl galimai padarytų pažeidimų jie kviečiami atvykti į Labanoro regioninio parko direkciją. Su parko direkcijos vadovu tada pasikalbėti nepavyko, bet vyras nusprendė, kad būtina parengti miškotvarkos projektą.
Pašnekovas kalbėjo, kad jam sunkiai suvokiama tokia situacija, kai miškotvarkos projektą pasirašė pats Labanoro parko vadovas, kuris šiuo metu ir baudžia.
D.Dubrovnikas pasakojo, kad kol kas vienintelis jo poilsiavietės trūkumas – nežvyruotas kelias, bet laikui bėgant šią problemą jis ketinantis išspręsti.
Pašnekovas teigė susidūręs su labai formaliu valstybės tarnautojų požiūriu į žmonių problemas – užuot padėję žmogui, skuba kuo greičiau jį bausti.
„Man tikrai malonu, kad žmonės atvažiuoja su vaikais, poilsiauja. Leidžiu jiems statyti savo teritorijoje transporto priemones ir palapines, svarbu, kad netriukšmautų ir nešiukšlintų“, – kalbėjo pašnekovas. Jo nuomone, situacija absurdiška: jis verčiamas rengti kempingą, o štai vieno kemperio savo reikmėms statyti negali.
Leidžia statyti tik palapinę
Labanoro regioninio parko vadovas Sigitas Žvinys teigė, kad vieno kemperio istorija kempingo teritorijoje jam puikiai žinoma. „Sklypo, apie kurį kalbame, paskirtis – miško ūkio sklypas. Pagal Labanoro tvarkymo planą, kuris patvirtintas 2013 metais, toje teritorijoje numatyta kempingo zona, tad ir šis žmogus turėtų įrengti kempingą ir tik tokiu atveju galėtų pasistatyti kemperį.“
Parko vadovo teigimu, faktas, kad pagal galiojančius dokumentus minėtoje teritorijoje numatyta kempingo zona, nesuteikia jokios teisės ten statyti kemperį.
„Labanoro regioninio parko apsaugos reglamentas aiškiai apibrėžia, kad mobilieji nameliai ir kemperiai statomi tik kempinguose. Su D.Dubrovniku kalbėjomės jau anksčiau, šį klausimą svarstėme ir per pasitarimą Aplinkos ministerijoje. Turizmo įstatyme labai aiškiai apibrėžta, kas yra kempingas, tad jam ir buvo pasakyta, kad jei jis įsirengs kempingą, tokiu atveju galės statytis kemperį savo sklype. Šiuo metu tai miško ūkio paskirties sklypas“, – kalbėjo S.Žvinys. Jo teigimu, sklypo savininko turimame miškotvarkos plane numatyta, kur galima įrenti pavėsines ir palapinių vietą, bet patvirtintas planas nesuteikia teisės statyti kemperį.
Pasak parko vadovo, šioje teritorijoje šiuo metu galima stovyklauti su palapinėmis. „Tai rekreacinė teritorija. Sklypas yra kempingo zonoje, bet šiuo metu ten galima statyti tik palapines“, – sakė jis.
Išeitis – keisti sklypo paskirtį
S.Žvinys pabrėžė, kad stovyklavietėms ir kempingams keliami skirtingi reikalavimai. „Kempinge turi būti valymo įrenginiai, elektra, vanduo, nuotekų sistema. Tad norintieji statyti kemperį šiais dalykais turi pasirūpinti.“
Sklypo savininkui pirmiausia siūloma pakeisti sklypo paskirtį – iš miško ūkio į rekreacinę ar kitokią. „Tokiu atveju jis galėtų statyti administracinį pastatą. Ten turi būti įvesta elektra, kad atvykęs kemperis galėtų ja naudotis, taip pat kemperis turi būti prijungtas ir prie nuotekų sistemos“, – apie reikalavimus kalbėjo parko direktorius.
Įdomu tai, kad D.Dubrovnikas jau buvo žemės savininkas iki tol, kol jo turima teritorija tapo kempingo zona. „Šiuo metu negaliu atsakyti, ar jis teikė pasiūlymą, kai buvo rengiamas parko tvarkymo planas. Šis planas pradėtas 2010-aisiais. Sklypų savininkai, kurių nuosavybė yra parko teritorijoje, buvo kviečiami teikti pasiūlymus. Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti, ar šis žmogus teikė pasiūlymą dėl kempingo zonos“, – sakė S.Žvinys ir patikino, kad planas buvo rengiamas viešai ir visi sklypų savininkai buvo kviečiami teikti pasiūlymus.
Pašnekovo teigimu, kempingo zona apima ne tik D.Dubrovniko sklypą – ji nusidriekusi per kelis sklypus.
D.Dubrovnikas dar kartą kreipėsi į į Valstybės saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos ir sulaukė šios tarnybos specialisto pažado padėtį apsvarstyti.
