Kuo daugiau, tuo įžūlesni
Liūdynės kaimo kultūros namų salė trečiadienio vakarą buvo sausakimša. Panevėžio rajono Velžio seniūnas Alfonsas Bakšys čia sušaukė gyventojų susirinkimą ir net primygtinai kvietė atvykti romus.
Būtent dėl jų triukšmingo ir agresyvaus gyvenimo išseko vieno daugiabučio ir kitų kaimo gyventojų kantrybė. Prieš 4 metus butą čia įsigijusi Liuda Petravičienė dėl patirto smurto su agresyviausia rome bylinėjasi teisme. Dabar ji surinko beveik šimto vietos gyventojų parašus, kad daugiau romų vietos seniūnas ir rajono meras P.Žagunis čia nebekeltų.
Moteris skundėsi romų šiukšlinamu kiemu, vaikų mėtomais akmenimis į automobilius, nuolatiniu triukšmu. Vaikai net gamtinius reikalus kieme atlikinėjantys.
Liūdynėje šiuo metu gyvena šešios romų šeimos, bet realiai jų čia nuolat būna visas tuntas. L.Petravičienės įsitikinimu, kuo daugiau jų čia kuriasi, tuo drąsesni ir įžūlesni jie jaučiasi. Neseniai ji išgirdo kalbų, kad į kaimą ketina atsikraustyti dar pusantro šimto romų šeimų.
Vaiko atsakas – vidurinis pirštas
Prieš susirinkimą aplankome parašų rinkimo iniciatorę L.Petravičienę, prie jos prisideda ir kaimynės.
„Viską seniūnas padarė. Tai jis čigonus suleido į Liūdynę“, – apgailestauja prisistatyti nepanorusi iš Ukrainos kilusi liūdynietė.
Pasakodama nuoskaudas dėl romų kaimynystės, viena gyventojų ir ašarą braukė.
„Pragyvenau Liūdynėje 61 metus, savo vaikų, anūkų, ir proanūkių sulaukiau, o man penkiametis čigonas išdrįso pasakyti: „Čiulpk“, – skundėsi garbaus amžiaus moteris.
Čigonai išties yra tvarkingi savuose namuose, bet vos tik išeina už durų, tai tuoj esą šiukšlina kiemus, laužo gėles.
„Pabarbenau į langą, kad gėlių vaikas nelaužytų, o jis man vidurinį pirštą parodė. Ir siunčia mane rusiškai...“ – galvą kraipė L.Petravičienė.
Liepė kraustytis, kol neužmušė
Moteris sako neįsivaizduojanti, iš ko gyvena romai. Ji pati butą Liūdynėje įsigijo už 50 tūkst. litų, dar investavo į jo remontą. O romai lengva ranka maždaug prieš porą metų įsigijo du butus šalia jos, o jų viduje, anot jos, net blizga prabanga.
„Be to, jie bedarbiai ir visi netgi pirmos grupės invalidai, net jų naujagimiai pripažinti neįgaliais“, – aiškino L.Petravičienė.
Susirinkimo išvakarėse ji negalėjusi net namuose būti – toks stiprus dvokas sklido iš čigonų buto. Šeimininkės L.Petravičienės viešnia pasakiusi, kad tai – marihuanos kvapas.
„Pareigūnai nekreipia į tai dėmesio. Apylinkės inspektorius atvažiavo ir man pasakė, kad net nelaukčiau namo renovacijos ir važiuočiau iš čia, kol manęs čigonai neužmušė. Jis žinąs, kad jie manęs nekenčia. Būtent taip kalba mūsų inspektorius“, – piktinosi L.Petravičienė.
Pasak jos, ir patys romai jai sakė padarysią tokias gyvenimo sąlygas, kad ji iš čia išsikraustytų.
Siūlė kelti į vienkiemius
„Kadangi su jūsų palaiminimu romų tautybės žmonės integruoti į Liūdynės visuomenę, todėl prašome jūsų juos ir auklėti ar perkelti kur į vienkiemius, kurti jų stovyklas, nes mūsų gyvenimas šalia jų tapo pragaru“, – šie merui adresuoti žodžiai buvo pirmiausia perskaityti liūdyniečių susirinkime.
„Kalbėtis reikia, tik taip išspręsime problemas. 93 parašai prie nuomonės dėl čigonų – didelis skaičius. O gal kiti nesuprato, už ką jie pasirašė?“ – pareiškė seniūnas A.Bakšys.
Seniūnas negalėjo paguosti L.Petravičienės – jis pasakė, kad iš 18 socialinių būstų kaime tik vienas skirtas romui. Visi kiti – nuosavi romų būstai.
„Tai yra jų teisė pirkti butus ten, kur jiems patinka. Niekas jiems to neuždraus“, – sakė A.Bakšys.
Pateikus informaciją, kad nė vienas iš romų negauna pašalpų, kompensacijų, visi pradėjo juoktis: lietuviai ironiškai, čigonai – pergalingai.
Socialinė darbuotoja pranešė, kad socialinės rizikos šeimų kaime yra keturios. Visos – ne romų.
„Aš dirbu nuo 8 iki 17 valandos ir, kiek lankėmės pas romus namuose, niekada nieko blogo nemačiau. Namai švarūs, visi tvarkingi“, – aiškino socialinė darbuotoja.
Patarė pleškinti fotoaparatu
Policininkas Darius Petraitis nurodė, kad į daugiabutį per septynis mėnesius pareigūnai buvo kviesti net 19 kartų.
„Įdomiausia, kad didžioji dalis tų pranešimų nepasitvirtina. Nežinau, kaip šią situaciją suprasti – gal romai pastebi policiją ir išjungia muziką? Tačiau pareigūnai, neužfiksavę triukšmo, neturi teisės daugiau ką daryti“, – aiškino D.Petraitis.
Pareigūnas pasiūlė gyventojams patiems perimti nusižengimų fiksavimą ir visur viską fotografuoti.
Pareigūnui bekalbant gyventojai ėmė replikuoti, kad vargu ar tai padės. Romų vaikai esą net laiptinėje šlapinasi.
„Noriu jūsų paklausti – kiek dėl to jūs parašėte pareiškimų? Pagal policijos suvestinę matau tik vieno žmogaus kovą prieš romus“, – sakė D.Petraitis.
Kiek norės, tiek gyvens
Atmosfera susirinkime kaito, žmonės jau bandė vienas kitą perrėkti, kad pasakytų savo argumentus. Tada pakilo salės gale sėdinčios romės – Gerda Bagdonavičiūtė ir Rūta Bagdonavičienė. Jos pareiškė esančios engiamos.
„Ką aš darau, kad policija vis važinėja pas mane? Kaimynai jau žiūri į mane, lyg girtuoklė kokia būčiau“, – stebėjosi G.Bagdonavičiūtė.
Iškart salė suūžė: taip, ji pagerianti. Užtat motina toliau didžiavosi, kad dukra nei rūko, nei geria ir gyvena tvarkingai.
„Norite išvaryti mus iš Liūdynės? Nebus to! Kiek norėsime, tiek gyvensime“, – pareiškė.
Susirinkime rajono mero P.Žagunio nebuvo.
Pasisakė politikė Violeta Grigienė. Po jos raginimų visi paplojo.
Seniūnas visus paragino gyventi draugiškai. V.Grigienė į tai nusišypsojo, kad niekas čia nepasikeis.
„Pasikeis, pasikeis“, – buvo šventai įsitikinęs A.Bakšys.
Pinigai byra iš dangaus
Po susirinkimo gyventojai iš lėto skirstėsi į savus namus, pasišnekučiuodami ėjo koja už kojos, bet atvirauti nedrįso ir dabar.
Užtat romės liejo emocijas.
„Mūsų kaltės čia nėra. Mes kalbame sava kalba, gal dėl to kitiems atrodo, kad apšnekame lietuvius. Dar mes garsiakalbiai, kalbamės, o kitiems atrodo, kad triukšmaujame. Bet juk mūsų tokia tauta, ką mums daryti?“ – kalbėjo prisistatyti nenorėjusios romės.
Nors visos kalbėjusios romės yra bedarbės, tačiau paklaustos, iš kur užsidirba pinigų pragyvenimui, išsisukdavo nuo atsakymo.
„Iš dangaus pinigai. Gauname už invalidumą. Gyvename, ir tiek. Pavaražiname dar. Gal nori?“ – korespondentei pasiūlė viena.
G.Bagdonavičiūtė sakė besijaučianti pavargusi dėl pykčių su L.Petravičiene.
„Nusibodo, gal ir išsikraustysiu iš čia. Nebėra nervų pyktis su kaimynais. Koks čia gyvenimas?“ – guodėsi jauna romė.
Ir apie muštynes su L.Petravičiene moteris kalbėtis nenorėjo. Pasak jos, nieko ten nebuvo. Prieš tai L.Petravičienė buvo sakiusi, kad pradėjo čigonė – spjovė į ją, paskui puolė į plaukus.
Jaunoji romė rankose laikė modernų didelį išmanųjį telefoną, jos kaklą puošė stora aukso grandinėlė. Netoliese stovėjo jos visureigis.
Į savo namus jaunoji moteris nepakvietė.
