Gera sveikata pasigirti negalinčiai joniškietei medikų pagalbos prireikia gana dažnai.
„Pastaruoju metu greitąją pagalbą teko kviestis tris kartus ir visi trys atvejai buvo nemalonūs – vietoj skubios pagalbos aš sulaukiau dispečerio klausimų, teko gaišti laiką į juos atsakinėjant ir laukti, kol jis užpildys savo anketą“, – portalui lrytas.lt pasiguodė ponia Irena.
Atsakinėdama į klausimus prarado sąmonę
Moteriai į atmintį įsirėžė atvejis, kai dispečerio klausimai nesiliovė net tuomet, kai ji prašydama pagalbos neteko sąmonės.
„Telefonu kviestis pagalbos puoliau, kai sustreikavo mano širdis. Atsiliepusiam dispečeriui pasakiau, kad man bloga, kad netenku sąmonės, ir paprašiau užsirašyti mano adresą. O jis man: „Ponia, mes turime užpildyti anketą“, – ir pradėjo manęs klausinėti.
O aš jau guliu beprarandanti sąmonę ir nebegaliu atsakinėti. Kai atsipeikėjau, išgirdau, kad jis laukia, kol vėl galės manęs klausinėti. Ir klausinėja, kokios spalvos mano oda, koks prakaitas mane pila.
Jau nebegaliu kalbėti, o jis man: „Nieko negaliu padaryti – turiu užpildyti anketą“, – nemalonią situaciją prisiminė ponia Irena.
Atsakymo iš ministerijos nesulaukė
Būdama įsitikinusi, kad tokie klausimynai yra sovietinis reliktas, joniškietė kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją.
„Telefonu atsiliepusio valdininko klausinėjau, gal čia tie klausimynai nuo sovietmečio likę, gal dabar jau kaip nors kitaip galima. Pažadėjo viską išsiaiškinti, tačiau atsakymo taip ir nesulaukiau. Aš manau, kad tas eilinis žmogus jiems nelabai rūpi. O būtų įdomu pamatyti, kokios yra tos pildomos anketos, kiek ten klausimų.
Ir kam viso to reikia? Juk kartais taip beklausinėjant ir mirtis pacientą gali ištikti. Arba siųstų ekipažą, o tada jau klausinėtų, jei jau taip reikia tas anketas užpildyti. Tąkart taip ir siūliau pasielgti, tačiau dispečeris man atsakė, kad pirmiausia turi anketą užpildyti ir tik tada siųsti ekipažą.
Na, aš jį suprantu. Jam taip liepė, jis taip dirba. Tačiau tokio klausimyno pildymas iš esmės yra pasityčiojimas iš ligonio, kuriam reikia skubios pagalbos. Visur netvarka, tik mes tylime“, – tiesiai rėžė pagalbą išsiųsti privalančių dispečerių darbu nusivylusi joniškietė.
Tai – ne sovietmečio reliktas
Portalo lrytas.lt žurnalistui pasidomėjus apie ponios Irenos minimus klausimynus greitąją pagalbą besikviečiantiems pacientams, paaiškėjo, kad tai – ne sovietmečio reliktas.
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros departamento Pirminio lygio koordinavimo skyriaus vyriausiosios specialistės Alvydos Naujokaitės, tokie klausimynai-algoritmai yra naudojami daugelyje Europos Sąjungos šalių.
„Jie skirti greitosios medicinos pagalbos (GMP) dispečeriams ir Bendrojo pagalbos centro (BPC) operatoriams, kad būtų galima galima įvertinti pagalbos prašymus. Kad būtų galima nustatyti, ar tai skubus įvykis, kai GMP brigada turi būti siunčiama iš karto kuo skubiau arba ne vėliau kaip per 3 minutes nuo iškvietimo užregistravimo, ar iškvietimą galima atidėti iki 30 minučių.
O gal skambinančiam asmeniui reikalingas tik patarimas, į kokią įstaigą turi kreiptis, pavyzdžiui, naktį ar švenčių dienomis“, – portalui lrytas.lt sakė A.Naujokaitė.
Ruošiamas naujas aprašas
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos specialistės, dabar naudojamą greitosios medicinos pagalbos klausimyną rengė GMP ir BPC specialistai, tačiau šiuo metu jau rengiamas aiškesnis ir tikslesnis klausimynas.
„Naujame aprašo projekte nustatyta, kad gavęs pagalbos prašymą BPC operatorius tik dėl greitosios medicinos pagalbos paslaugų surenka pagrindinę informaciją apie įvykį ir nedelsdamas telefonu konferencijos būdu sujungia skambinantįjį asmenį su GMP dispečeriu.
Jei BPC operatoriui skambinantį asmenį konferencijos būdu sujungus su GMP dispečeriu pokalbio metu ryšys nutrūko, GMP dispečeris privalo perskambinti pagalbos prašiusiam asmeniui ne mažiau kaip tris kartus.
Nepavykus prisiskambinti pranešimas perduodamas arčiausiai įvykio vietos esančiai GMP brigadai.
Jei teritorijoje, kurioje užregistruotas iškvietimas, visos GMP brigados užimtos, o iškvietimas priskiriamas skubaus reagavimo kategorijai, GMP dispečeris, įvertinęs gautą informaciją, perduoda kvietimą kitą rajoną aptarnaujančiai ir arčiausiai įvykio vietos esančiai GMP brigadai.
GMP dispečerinė tarnyba ir BPC pagal savo kompetenciją turi bendradarbiauti ir užtikrinti sąveiką priimant ir įvertinant pagalbos prašymus, susijusius su greitosios medicinos pagalbos poreikiu įvykio vietoje, perduodant pranešimus apie pagalbos poreikį ir į juos reaguojant“, – greitosios pagalbos pacientų laukiančias naujoves išvardino A.Naujokaitė.
Pasak specialistės, šis šių metų lapkričio 1-ąją įsigaliosiantis naujasis aprašas turėtų neabejotinai pagerinti greitosios medicinos pagalbos paslaugų prieinamumą.
