Turbūt girdėjote, kad jei ne „geiropa“, tai Lietuvoje nebūtų gėjų ir pornografijos, o gal ir pedofilijos? Jei Briuselis visko nedraustų ar nelieptų, tai gyventi būtų gera, pigu ir patogu? Tai mėgsta pasakoti ne tik užribio kretinai, nuolatiniai rusiškų „žinių“ klausytojai. Lietuvos politiniai vadovai ir kiti aukšto rango „sprendyklų“ viršininkai šią, tiesa politkorektiškai aranžuotą, melodiją irgi yra įvaldę tobulai.
Dar nuo tada, kai Lietuva tik pradėjo mėginimus įstoti į ES, daugybė kvailysčių ir piktnaudžiavimų galėjo būti pateisinama tikrai ar tariamai egzistuojančiomis direktyvomis arba tik rekomendacijomis. Tai buvo ir lieka patogu, nes ne kažin kas juos skaito, kas skaito – nebūtinai supranta. O kas supranta – nebūtinai teisingai. O kam?
Jei labai reikia – galima net neskaičius, per vieną dieną ratifikuoti kokią nors Europos atseit Konstituciją ir džiaugtis, kad padarei tai pirmas, kaip yra padaręs Lietuvos Seimas. Nesvarbu, kad daugiau niekas to, taip ir neįsigaliojusio dokumento neratifikavo. Patogu (kam nors labai reikia) – galima rekomendaciją iškišti už reikalavimą.
Patogu (kam nors labai reikia) – galima ir konkrečių direktyvų visai neprisiminti. Jei reikia – galima pagąsdinti milijoninėmis pabaisos Europos Komisijos baudomis, o jei interesai reikalauja – galima švilpauti į dangų ir apsimesti, kad nieko nevyksta.
Briuselis juk ne Maskva – desantininkų divizijos ir „Alfos“ neatsiųs „tvarkai atstatyti. Kuo nors nepatenkintam „runkeliui“ visada galima paaiškinti, kad „reikėjo galvoti, kai stojome“ arba, kad laikas „pasipriešinti Europos diktatui“ arba, kad „Skųskis Briuseliui“. Pastarąjį variantą jau dera suprasti, kaip cenzūruotą pasiuntimą tokiu adresu, kur vis tiek greičiausiai neisi.
Pastarojo meto atvejai atspindi tiek dangstymąsi „klastingo“, „biurokratiško“ ir „žydro“ Briuselio priespauda, tiek visišką tikrų jo reikalavimų nepaisymą, palydimą tik tuščia politine retorika.
„Jeigu bus pripažinta, kad „Lietuvos geležinkeliai“ pažeidė ES antimonopolines taisykles, įmonei gali būti skirta dešimtis milijonų eurų siekianti bauda. Sprendimas rekonstruoti ruožą būtų tris kartus pigesnis“, – sakė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė.
Mat EK dar sausį „Lietuvos geležinkeliams“ nusiuntė prieštaravimo pranešimą. Įmonė, EK nuomone, galbūt ribojo konkurenciją geležinkelių rinkoje Lietuvoje ir Latvijoje, kai 2008 metais išmontavo ruožo Bugeniai-Rengė bėgius.
Pasak EK, taip buvo apribotos galimybės geležinkeliais vežti krovinius tarp Lietuvos ir Latvijos. Oficialų tyrimą dėl „Lietuvos geležinkelių“ veiklos EK pradėjo 2013-ųjų kovą. Skundą dėl ruožo išmontavimo 2011 metais jai pateikė Lenkijos naftos koncernas „Orlen“.
Susisiekimo ministerija yra suskaičiavusi, kad minėto ruožo atstatymas kainuotų apie 11,6 mln. eurų. Manytina, kad visa tai numatyti buvo įmanoma dar prieš darant, tačiau kam tai rūpi? Briuselio procedūros ilgos ir griozdiškos, asmeniškai už tai niekas neatsakys, o jei kas nors ką nors ir sumokės, tai patys žinot kas.
Tikriausiai Briuselis kaltas ir todėl, kad nelabai leidžiasi apmulkinamas. Pamenate, kaip niršo ir rūstavo velionis premjeras Algirdas Mykolas Brazauskas, kai nepavyko apgauti prakeiktų eurobiurokratų su fiktyviais infliacijos rodikliais ir įsivesti euro gerokai anksčiau?
Šiandien rūstauti galima dėl dar vieno nepavykusio bandymo apdumti akis Briuseliui (be to dar Rygai ir Talinui). „Lietuvos geležinkeliai“ vietoje vienos pateikė dvi paraiškas EK dėl projekto „Rail Baltica“ finansavimo ir gavo mažiau nei pusę norėtų lėšų.
Mat dalį pinigų norėjo imti ne per specialiai tam įkurtą įmonę, kaip darė kiti projekto partneriai o tiesiog – savo sugalvotoms reikmėms, kurių ES nežadėjo finansuoti. Taigi šimtamilijonine suma „išdurti“ EK nepavyko ir tai, turbūt, baisus Briuselio diktato įrodymas. Su Maskva kitados buvo paprasčiau – dešros, kindziukų ir „Palangos“ trauktinės nuvežei kam reikia ir tvarkoj.
Jau skelbta, kad gelbėjant „Lietuvos jūrų laivininkystę“, kurią gelbėti susizgribta tik tada, kai areštuoti laivai įstrigo už jūrų- marių turėtų prisidėti vėl tie patys „Lietuvos geležinkeliai“. Čia pat teisės specialistai paaiškino, kad be EK leidimo valstybės lėšomis „Lietuvos jūrų laivininkystę“ remti nevalia, nes tai gali reikšti konkurencijos rinkoje iškraipymą o „Lietuvos geležinkeliai“ – šimtu procentų valstybės įmonė.
Be EK sutikimo prasukus tokią paramą, kaip skelbiama valstybei grėstų baudos. Va ir galima sakyti, kad Briuselis vėl kaltas (turbūt liepė metų metais stebėti, kaip laivininkystė ritasi dugnan ir nieko nedaryti), pakelti rankas ir sakyti, kad niekuo negalime padėti – „geiropa“ neleidžia.
Kartais būdingas perteklinis uolumas. Kažkas Briuselyje pasakė, kad Lietuva turėtų padidinti akcizą ūkininkų ženklintam kurui – be jokių derybų į Seimą atbėgo žemės ūkio ministrė ir paskubomis pabrangino kurą.
O įkandin, kad viskas būtų dar smagiau, patvirtino naujas jo apskaitos taisykles, pagal kurias tokį kurą galima naudoti kombaine, kai dirbi laukuose, bet nebegalima, kai derlių veži į sandėlius, nes tai nebe išlaidos gamybai. Prieš pat javapjūtę, žinoma, kad viskas būtų jau visai smagu. Tikriausiai – irgi Briuselis liepė, tik vargu ar jis pats apie tai žino.
Aukščiau rašiau, kad laivų ir geležinkelių atvejais visi lyg ir išsigando Briuselio grūmojimų dėl konkurencijos ribojimo. Bet ne visada baimės akys tokios didelės, o drakono Briuselio kruvinos iltys tokios kraupios. Jau ne kartą apdainuotą Azartinių lošimų įstatymą priimant, į Briuselio prieš Lietuvą pradėtą pažeidimo procedūrą ir pastabas – nusispjauta.
Esant pradėtai pažeidimo procedūrai Seimas skubos tvarka priėmė naują Azartinių lošimų įstatymą, kuriame lyg specialiai surašyta būtent tai, dėl ko baudomis grasina Briuselis.
Pavyzdžiui, įstatyme nurodyta, kad ES šalių bendrovės privalės steigti Lietuvoje savo buveines, o internetu lošimus galės organizuoti tik Lietuvos rinkoje jau veikiančios ir 20 antžeminių lošimų punktų turinčios bendrovės. Visiems akivaizdu, kad tokios įstatymo nuostatos diskriminuoja ES bendroves ir sukuria joms blogesnes konkurencines sąlygas, lyginant su vietos bendrovėmis.
Tą sakė EK, tą sakė daug kas. Na ir kas? Šiuo atveju – nebaisu. Kol Briuselis apsisuks – interesų grupė, prastūmusi šį įstatymą jau bus spėjusi pasipelnyti, politiniai veidai pasikeitę, o baudas, jei visgi mokės, sumokės ir vėl spėkit kas. D.Grybauskaitė apie tai irgi pasisakė, nors pati įstatymo nevetavo, bet kol kas irgi tyla – švilpaujame į dangų. Laukiame baudų, kurias sumokės – spėkite kas.
Taigi, turėkite omeny, kad jei jums sako, kad laivai nebeplaukioja, geležinkelių paslaugos brangsta, o dar ir jūsų karvė užtrūko dėl to, kad ją bloga akimi nužiūrėjo Briuselis – galite tuo tikėti. Galite tikėti ir tuo, kad jūsų kaimynystėje apsigyvenusį gėjų specialiai atsiuntė Europos komisija.
Bet gali taip ir nebūti. Ilfo ir Petrovo personažas Ostapas Benderis irgi vienam veikėjui sakė: „Ech, duočiau tau snukį, bet „Zaratustra neleidžia“. Nedavė. Tik Zaratustra čia ne prie ko – Briuselis taip pat.
